Aukščiausioji sąmonė atstovauja jūsų esybės sąmonę, ją galima skirstyti į tam tikras dalis, apie kurias pakalbėsime vėliau. Žemesnioji esybės sąmonės dalis tarsi harmonizuoja žemiškas patirtis su aukštesnių planų siekiais. Žmogaus sąmonė išsilaisvina iš prisirišimų, įsitikinimų, iš asmeninių patirčių ir geba išjausti vienovę visa ko, kas egzistuoja jo suvokime. Taip sustiprėja pakylėtosios sąmonės lygmuo.
Suaktyvinus savo pakylėtąją sąmonę, nesunku išjausti Pakylėtuosius Valdovus, Dvasios Mokytojus bei kitas išmintingas beribes sąmones, kurios gali laikyti save pakylėtosiomis dėl savo energetikos, tačiau yra sutelkusios dėmesį į tam tikrus kūrybinius procesus ir su žmonėmis nebendrauja, kaip Pakylėtieji Valdovai. Pavyzdžiui, vienas iš Pakylėtųjų yra Nikola Tesla, bet jis ne moko žmogų, o kuria tam tikras būsimas aukštesnių sąmonių materines erdves.
Galbūt jums kyla klausimas, kur tuomet egzistuoja jūsų aukštesniosios sąmonės, jeigu tų sąmonių erdvės dar tik kuriamos? Turite suprasti skirtumą tarp materinės ir nematerinės erdvės. Nematerinė erdvė yra sukurta Visatos Kūrėjo ir jam padėjusių elohimų bei arkangelų. Materinė erdvė vis dar kuriama. Ją gali kurti tik tos sąmonės, kurios jau buvo įsikūnijusios Žemėje. Tarkime, arkangelai. Jie labai padeda žmonėms, nes žino, kokie dėsniai veikia šioje Visatoje, žino, kas gali padėti žmogui greičiau išsiskleisti ir augti. Arkangelai padeda ne tik žmogui susitvarkyti žemišką gyvenimą, bet ir materializuotis nematerinėms sąmonėms. Šis procesas yra labai sudėtingas, ilgas ir užimantis daug laiko. Kai skaitote, kaip esybė sugalvojo save išsklaidyti į sielas, sukūrė joms eterinius kūnus ir įsiliejo į materiją, kad prisijungtų prie fizinio kūno, gali pasirodyti, jog šie procesai yra paprasti. Jie itin sudėtingi, ir jeigu tai suvoktumėte, pradėtumėte itin vertinti savo kūną ir apskritai gyvenimą materialioje aplinkoje.
Bet grįžkime prie minties, kad kurti realybę, kurioje galėtų gyventi besikeičiantis žmogus, gali tik sąmonės, kurios per savo patirtis suvokė, kas yra materija, suvokė naujo pasaulio kūrimo principus. Pasistenkite suvokti, kad subtilieji planai, kuriuose būdrauja jūsų aukštesniosios sąmonės, yra sukurtos Kūrėjo ir jo pagalbininkų. O materiniai planai yra kuriami sąmonių, kurios buvo ir yra Žemėje materialia forma. Jau daug sąmonių save patyrė materijoje. Jos patyrė save tiek Žemėje, tiek kitose planetose ir netgi kitų galaktikų pasauliuose. Kūrėjo siekis buvo išjausti, pažinti save pačios tankiausios, grubiausios energijos lygyje – materijoje, tad kiekviena sąmonė siekė materializuoti save. Šis procesas tebevyksta iki šiol, tik jis šiek tiek išsikreipė. Mat nebuvo sumanyta, kad sąmonė materializuotų save per neigiamą energiją. Sužeminti vibracinį lygį įmanoma ir kitais būdais. Kūrėjas siekė, kad sąmonė žemintų savo vibracinį dažnį ne per neigiamą energiją. Negatyvumas apribojo galimybes save suvokti materijoje ir nematerijoje vienu metu. Todėl dabar dauguma žmonių save suvokia tik kaip materialų kūną, ir tik retomis akimirkomis – kaip sąmonę, esančią už materialumo ribų. Tiesa, žmogus jau žino, kad jo sąmonės dalis egzistuoja subtiliojoje erdvėje, kad tai jo paties dalis, ir ji tampa ne mažiau svarbi, nei fizinis kūnas. Jau yra nemažai siekiančių pakylėti savo sąmonę, susilieti su savo vis aukštesnės sąmonės planu ir išeiti iš materinės erdvės.
Tad koks procesas vyksta šiuo metu – involiucijos ar evoliucijos? Sąmonės įsimaterina, siekia save pažinti naujai ar, suvokusios savo esmę, prigimtį, grįžta į senąją būseną? Abu procesai vyksta vienu metu.
Žmonės skirtingi, sąmonės branda skirtinga. Vieni ir per visą gyvenimą gali nesuvokti, kaip svarbu įsiklausyti į savo sielos siekius, į savo vidinį balsą, savo norus. Kiti atvirkščiai – greitai suvokia, kad į Žemę atėjo su labai konkrečiomis užduotimis. Vieni taip ir neišmoksta pažinti savęs, kiti tobulėjimo keliu žengia septynmyliais žingsniais. Noriu grįžti prie minties, kaip svarbu įsiklausyti į savo vidinį balsą, į sielos užduotis. Kai aktyvuojasi žemesnioji sielos sąmonė, kyla noras pasinerti į kokią nors veiklą, tačiau, į kokią tiksliai, žmogus nežino. Tai, kas sielai patiko ankstesniuose įsikūnijimuose, jau nebeegzistuoja, ji neberanda to paties dabartinėje materialioje aplinkoje. Patarimas: reikėtų duoti sau laiko, stengtis dvasiškai augti, kad pasiektum aukštesnįjį savo sielos planą ir suvoktum tikrąsias sielos užduotis, skirtas šiam laikotarpiui. Nuostabu, kai žmogus įsiklauso į savo vidinį balsą, į savo nuojautą ir pamažu ima veikti. Jam pradeda vertis naujos galimybės, nauji gebėjimai ir nauji patyrimai. Žmogus visiškai atsiveria savo vidiniam pasauliui, mokosi suvokti save kaip aukštesnės sąmonės būtybę.
Dėkoju už jūsų žinias ir plečiant mūsų suvokimo ribas