Žmogaus sąmonės augimas nuoseklaus arkangelų sąmonės vystymosi kryptimi gali radikaliai pasikeisti, jei žmoguje suaktyvėja elohimų sąmonė. Tokiu atveju gali būti sugriautos bet kokios tiesos, nesvarbu, žmogaus sąmonė jau pakilo į aukštesnį lygmenį ar dar ne. Kam to reikia? Tam, kad žmogaus gyvenime atsirastų netikėtumo faktorius. Kartais žmogus tarsi užsiliūliuoja pasiektame sąmonės lygmenyje, įpranta prie jo ir nebenori siekti daugiau. Tai štai elohimų sąmonė sugriauna tokio žmogaus sukurtą idilę. Ji pritraukia įvykius ar potyrius, kai žmogui ima slysti žemė iš po kojų ir jam tenka permąstyti savo gyvenimą, perkainoti vertybes. Elohimų sąmonė ima reikštis ne tik tada, kai siekia išjudinti žmogų iš sąstingio. Kartais ji „pagauna“ visiškai naujos Kūrėjo minties impulsą ir siekia jį kuo greičiau materializuoti. Niekada negali žinoti, kokių naujų gebėjimų ir galimybių dabarties realybėje atskleis suaktyvėjusi elohimų sąmonė.
Elohimų sąmonė žmoguje gali pradėti skleistis bet kuriame sąmonės augimo cikle – tiek trečiame, tiek penktame ar septintame. Jei žemiškoji sąmonė atsiliepia į naują Kūrėjo mintį, tai ją pritraukia į savo realybę ir materializuoja. Tokiais atvejais pasikeičia žmogaus likimo linija, sugriūna nuosekliai kurtas karmos atidirbimo procesas. Prisiminkime: kai tavo subatominė dalelytė įsitvirtino Visatos Kūrėjo sąmonėje, į žemišką realybę atėjai per nuoseklų involiucinį procesą. Vadinasi, turi esybės šviesos kūną ir sielos eterinį kūną. Šiuose kūnuose išlieka sukaupta emocinė ir mentalinė patirtis, energinė įkrova iš praėjusių įsikūnijimų. Nuosekliai besivystanti žmogaus sąmonė nuolat turi skleistis, augti, kelti savo vibracijas. Tai reiškia, kad tiek šviesos kūne, tiek eteriniame kūne turi mažėti negatyvumo, žemų vibracijų, kurios neleidžia augti žmogaus sąmonei. Kad procesas būtų spartesnis, sielos lygmenyje yra sukuriamos galimos situacijos, kurios leistų žmogui suvokti savo anksčiau padarytas klaidas ir negatyvumą transformuoti į teigiamumą. Taip žmogus galėtų sparčiau skleistis vis aukštesniame sąmonės vystymosi etape, savo gyvenimą kurti vis didesnių galimybių lauke.
Siela sukuria karmos atidirbimo eigą ir pagal ją numato galimus žmogaus gyvenimo variantus. Variantų gali būti labai daug, tačiau visuose neišvengiamai bus numatyta būtinybė atidirbti savo karmą. Taip sukuriama tam tikra žmogaus gyvenimo linija. Visa tai egzistuoja tik tol, kol žmogus nepakelia savo vibracijų, kol neišsiplečia sąmonė ir jis nepereina į realybę, kurioje nebelieka negatyvumo. Sielos sukurta gyvenimo linija pasikeičia, karmos įtaka sumažėja, nes eteriniame kūne nebelieka neigiamų įspaudų. Bet toks procesas vyksta, kai žmogaus sąmonė nuosekliai vystosi arkangelų sąmonės kryptimi. Elohimų sąmonė yra nenuspėjama. Ji gali suaktyvinti karmos atidirbimo procesą arba atvirkščiai – anuliuoti jį. Jeigu Kūrėjas nori paskatinti žmogų didesniam virsmui, Jis gali tiesiogiai paveikti žmogaus elohimų sąmonę ir per ją sukurti tokių situacijų, kad žmogui, nori nenori, teks daryti svarbius sprendimus, keisti savo gyvenseną, perkainoti vertybes.
Vystytis arkangelų sąmonės kryptimi, augti ir tobulėti per savo patirtis yra nepajudinama žmogaus valia. Kūrėjas gerbia žmogaus laisvą valią, nes Jis pats pakvietė tavo beribės sąmonės subatominę dalelytę pažinti ir kurti šioje realybėje. Bet, kai Kūrėjas pastebi, jog šioji dalelytė įstrigo Jo sukurtoje materijoje, nustojo vystytis, jis imasi veikti – siunčia įvairiausius ženklus, įvairiais būdais daro įtaką žmogaus gyvenimui. Jis nebaudžia ir neskriaudžia. Tiesiog mėgina sužadinti žmogaus protą, kad veiktų aktyviau ir leistų beribei sąmonei be kliūčių patirti visus galimus procesus. Kūrėjas visada turi atsarginį variantą, kaip žmogų ištraukti iš protinio, dvasinio ir fizinio sąstingio, kaip priversti jį kelti savo sąmoningumą. Juk Kūrėjas yra sukūręs galimybę beribės sąmonės dalelytei nuosekliai augti. Tavo beribė sąmonė tam ir rinkosi šią erdvę, nes jai tiko nuoseklaus augimo principas, o Kūrėjas prisiėmė atsakomybę, kad šis augimas nesustotų. Jis nuolat prižiūri, ar kokia nors subatominė dalelytė neįstrigo kuriame nors sąmonės augimo cikle, ar ji nepasirinko susinaikinimo proceso, užuot augusi ir kaupusi patirtį. Kūrėjas turi savo garbės kodeksą ir tikrai neleis paties sukurtoje realybėje susinaikinti beribės sąmonės subatominei dalelytei. Kaip jis pasirodytų kitų Kūrėjų akyse su tokia nevykusia kūryba? Jis turi atsarginį variantą, kaip koreguoti subatominės dalelytės virsmo galimybes, kai jos raidą sustabdo negatyvus žemiškas protas ir žemų vibracijų emocijos. Žmogaus gyvenimą Kūrėjas veikia per elohimų sąmonę. Elohimų sąmonė yra aukščiau arkangelų sąmonės, o aukščiau esanti sąmonė visada turi viršenybę prieš žemiau esančias sąmones.
💜
Labai įdomu dėkoju!