Vidiniame tavo pasaulyje arba, kitaip sakant, beribėje tavo sąmonėje yra visos žinios, kokios tik gali egzistuoti Visatoje. Beribė tavo sąmonė turi galingas patirtis ir didžiulius gebėjimus veikti daugiamatėje erdvėje. Didžiausia patirtis yra tavo viduje, ir ja remdamasis gali sukurti nuostabių dalykų. Tereikia tik tikėti ir pasitikėti savimi, savo vidiniu žinojimu, kad tai tikra. Kurdamas nuolat mokaisi. Tam turi protą, kad galėtum įvertinti, kiek tavo kūryba bus įdomi tau pačiam, kiek ji bus pritaikoma kitų žmonių gyvenime. Jei nepavyks, pabandysi iš naujo, kitaip. Tu esi kūrėjas. Žinoma, jeigu tavyje vis dar gyvas ego, tu bijosi klysti, bijosi apsijuokti. Baimė pasitrauks, kai suvaldysi ego ir ims augti sąmoningumas, kai suprasi, kad tavo tikrovė – tik tavo paties kūrinys. Kol rūpės, ką apie tave galvoja kiti žmonės, tol bus sunku gyventi savo gyvenimą. Kiti žmonės mąsto tomis mintimis, kurios dominuoja kolektyvinėje sąmonėje, o tavo vidinio žinojimo mintys nesiremia kolektyvine sąmone. Kol tau bus svarbi aplinkos reakcija į tavo kūrybą, jos sėkmę ar nesėkmę, tol negalėsi kurti nieko naujo, originalaus, paremto vidine išmintimi. Kolektyvinėje sąmonėje vidinė išmintis kol kas nedominuoja. Tad, kol norėsi įtikti kitiems, tol nieko originalaus ir nesukursi. Taip, tu gali sukurti labai daug gero, galbūt, net ir naujo, bet kursi pasitelkęs praeities, o ne ateities energijomis. Tu vis dar stengsiesi save išlaikyti toje realybėje, kuri remiasi praeitimi, o ne ateitimi. Šioje realybėje nieko blogo nėra, bet joje trūksta pažangos ir vidinio virsmo. Jau žlugo ne viena civilizacija, šioji taip pat gali būti ne išimtis, jei laikysis praeities energijų, senų nuostatų ir įstrigs stagnacijoje. Žlugusios civilizacijos nesukūrė naujos erdvės savo naujai realybei.
Žmogus egzistuoja savoje realybėje. Beribė sąmonė reiškiasi tiek vidinėje, tiek išorinėje tavo žemiškojoje sąmonėje. Jeigu kuri nors sąmonės dalis nefunkcionuoja arba funkcionuoja ne pagal laikmečio reikalavimus, tai tokios sąmonės realybė žlunga. Turi aiškiai suvokti savo egzistavimo principus. Tavo realybė yra materializavęsi sąmonės impulsai. Jei nesi atviras naujovėms, pokyčiams, nauji sąmonės impulsai negali pasiekti tavo energinio lauko. Turi gebėti priimti naujus kitų sąmonių impulsus ir kūrybiškai naudotis jais. Jeigu liksi įstrigęs sename mąstyme, nebeturėsi naujų idėjų, tavo išorinės sąmonės laukas surambės, taps nepralaidus gyvybinei Kūrėjo energijai, Kūrėjo alsavimui, ir pamažu imsi nykti fiziškai. Ligos ir mirtys rodo, kad žmogus nesugeba nuolat atsinaujinti ir priimti naujų sąmonių impulsų.
Aš, tavo Gilusis Suvokimas, noriu pabrėžti, kaip svarbu susitelkti kūrybai mintimis, kaip svarbu analizuoti, kas esi dabar ir kas gali būti ateityje. Pirmiausia prisimink, kad esi tai, ką mąstai, ką jauti ir ką veiki. Save kuri šiais instrumentais. Tu skleidi tam tikro dažnio vibracijas, o jos kuria energinį tavo realybės lauką. Nesvarbu, kad fizinė aplinka nesikeičia – senoji obelis sode auga kaip augusi, niekur nedingsta pastatai, daiktai, augalai, bet keičiasi aplinkos energija. Kai kyla tavo vibracijos, ima keistis visas gyvenimas. Aukštos vibracijos pritraukia tokio pat dažnio žmones, situacijas, potyrius. Sutelkęs dėmesį į savo sąmonės augimą, pastebėsi, kaip kinta tavo tikrovė. Kaip tai padaryti? Pirmiausia, turi išreikšti tvirtą ketinimą siekti sąmoningumo. Būti pasiruošusiam kažko atsisakyti, kažką priimti ir daug dirbti su savimi. Išreiškus tvirtą ketinimą sąmonėti, tu nusprendi, kad nuolat stebėsi save, kad mokysiesi valdyti savo neigiamas mintis ir jausmus – ir kad tai tau bus malonu, įdomu, o ne sunku. Keisiesi džiaugdamasis būsimais rezultatais. Negali jų pasiekti būdamas aukos pozicijoje. Jeigu verkšlentum Dievui, kaip tau sunku keistis, ar negalėtum ir toliau gyventi taip, kaip įpratęs, Jis tau atsakytų – nesikeisk. Gyvenk, kaip nori, tai tavo pasirinkimas. Bet jeigu nori gyventi kitaip, nori daugiau suvokti, daugiau sugebėti, tuomet imk ir dirbk. Kurk naują save, naują gyvenimą. Niekas gyvenime nesikeis, jei pats nieko nedarysi. Tad pradėdamas žengti savo beribės sąmonės suvokimo link, pirmiausiai norėk to. Sąmonėjimą turėsi laikyti savo gyvenimo prioritetu. Visi tavo veiksmai turės atspindėti tai. Teks išmokti paskirstyti savo dienos laiką, nešvaistyti jo betiksliams užsiėmimams. Teks įprasti susitelkti į savo vidinę būseną, ją harmonizuoti, išlikti tokiam visose veiklose ir situacijose. Turi skirti laiko apmąstymams, naujų pojūčių analizavimui, žinioms, kurios leis tau susigaudyti regimoje ir neregimoje realybėje. Papildyk savo suvokimą naujomis žiniomis apie beribę sąmonę, jos sukurtą žemiškos sąmonės struktūrą, apie sąmonės sklaidą ir jos kuriamus realybės laukus.
Žmogus yra gerai pažinęs save žemiškoje aplinkoje. Jis suvokia savo charakterio savybes, suvokia savo pareigas, savo galimybes ir savo žemiškus siekius. Nors ir kyla įvairiausių klausimų, ką ir kaip daryti, žmogus sugeba įvertinti savo gyvenimo situacijas, priimti reikiamus sprendimus. Bet gal įmanoma gyventi kitaip? Galbūt įmanoma paneigti dabar egzistuojančius gyvenimo principus ir įvaldyti gebėjimą kurti visai kitokį savo gyvenimo stilių? Galbūt žmogus gali keliauti laiku ir erdve? Galbūt jis gali keisti savo proto pajėgumus, apjungti mintimis beribes erdves ir didžiulę tiesų įvairovę? Kas pasakė, kad žmogaus gyvenimas gali būti tik toks, o ne kitoks? Gal vis tik jis gali peržengti nusistovėjusias gyvenimo normas ir pradėti savo gyvenimą kurti pats? Žmogus yra kūrėjas. Aš, tavo Gilusis Suvokimas, noriu parodyti, kaip ir ką žmogus gali kurti.
Žmogus nuolat siekia suprasti savo gyvenimo prasmę, nori turėti savo veiklos atspirties tašką. Jam svarbu suvokti save nuoseklioje vystymosi formoje. Jeigu nebūtų nuoseklumo, žmogus nesuprastų, kodėl gyvena, ką ir dėl ko jis kuria. Kai turi pradžią, tuomet tikslingai eini iki tam tikros pabaigos, kuri atveria naują pradžią ir vėl eini iki pabaigos. Ir tai nesibaigia. Jei nebūtų šios kelionės, žmogus prarastų kūrybinį džiaugsmą suvokti save ir realizuoti savo suvoktas tiesas, mintis. Amžinybėje nėra baigtinio taško. Nėra prasmės jam egzistuoti, nes jį pasiekusi kūrybinė mintis išnyktų. Išnyktų pasauliai, išnyktų kūrėjas ir niekas daugiau nebeegzistuotų. Tokių atvejų sąmonių virsme yra buvę. Jos pačios save sunaikino, nuspręsdamos, kad yra baigtinis taškas. Nusprendė, kad pasiekė, ką norėjo, pasiekė suvokimo ribą ir susinaikino. Pabaigos nėra. Gali būti pasikartojimai, gali būti sąstingis, bet baigties nėra. Nes gyvybinga mintis kuria tęstinumą. Sąmonė (kūrybinė mintis) nuolat egzistuoja – kol ji pati save suvokia ir save palaiko. Kūrėjas save suvokia ir reiškiasi per kūrybinę mintį. Kiekviena Jo kūrybinė mintis geba kurti savarankiškai. Geba pažinti, suvokti save ir įgyvendinti tai, ką laiko reikalinga. Žmogus, būdamas beribe sąmone, gali vis giliau pažinti save, nuolat atrasti savyje neįtikėtinų, naujų dalykų ir kurti kaskart naują gyvenimą.
Kūrėjas pasitelkia meilės ir išminties energijas. Išmintis pasireiškia per sąmoningas mintis, o jas įgyvendinti gali gyvybinė meilės energija. Noriu, kad sutelktum savo dėmesį į vidinę būseną, kurioje skleidžiasi tavo džiaugsmas, meilė gyvenimui. Tik tokia būsena leidžia suvokti tiesas, kurios yra už žmogaus proto suvokimo ribų. Žmogus yra stulbinančiai nuostabus kūrinys, kuriame slypi begalė pasaulių, begalė formų, tiesų, energijų. Tik pakėlęs savo energinio lauko vibracijas jis gali patekti į kitokio suvokimo pasaulį. Šias žinias noriu perduoti ne tavo protui, o sąmonei – kad prabustų, prisimintų save, suvoktų savo jėgą. Žmogus kuria tam tikrų minčių lauką, o šis ilgainiui virsta materialia forma. Apie ką žmogaus mąsto, tas atsiranda jo gyvenime. Kaip pakilti virš proto suvokimo ribų? Reikia gebėti susilieti su savo išplėstos sąmonės mintimis, tuomet bus lengva ir paprasta suvokti tiesas, apie kurias kalbu šioje knygoje. Ar lengva skaityti apie tai, ko nesuvoki, ko nepatyrei, bet kas š tiesų veikia tavo gyvenimą? Nelengva, bet tai padeda susitelkti į aukštesnių vibracijų minčių srautą ir jas tinkamai suprasti.
Išlaisvintoje sąmonėje nuoseklumas neegzistuoja. Viskas, visi sąmonės lygmenys, visas Visatos laikas – praeitis, dabartis ir ateitis, visos erdvės egzistuoja vienu metu. Tačiau žmogaus gyvenimas vyksta tarsi nuosekliai. Sielos bei esybės gyvenimas – taip pat. Vis dėlto žmoguje yra kai kas, ko neįmanoma įsprausti į nuoseklumo rėmus. Tai – kūrybinė mintis. Ji yra nuosekli, kol vyksta pažinimo ir patyrimo procesas, bet kai tik ji aptinka savyje slypinčią materijos kūrimo galią, ji ima skleistis netikėčiausiomis formomis. Materija neatsiranda kaip stebuklas iš niekur. Materija atsiranda iš sąmonės. Kiekvienas daiktas, kiekvienas augalas, gyvūnas ir, žinoma, žmogus turi savo sąmonę. Tik toji sąmonė yra labai suspausta, sutelkta į materialią formą. Juo labiau suspausta sąmonė, tuo tankesnė materija. Kas gi tą sąmonę suspaudė? Kūrėjas? Iš dalies taip, nes Kūrėjo sąmonėje egzistuoja absoliučiai viskas. Tačiau Kūrėjas nėra subjektas, kuris piešia būsimus pasaulius ant popieriaus lapo. Tai kurianti sąmonė. Žmogus yra materiali šios sąmonės forma, gebanti suvokti ir pažinti save. O pažinusi – veikti. Aš, tavo Gilusis Suvokimas, kalbėsiu apie būsimą tavo kūrybą naujojoje erdvėje, kurioje tu gebėsi pažinti tiesą, suvokti ją, sugebėsi savo mintis suteikti kuriančiąją galią. Aš atskleisiu keletą stebuklingų alchemijos principų, galėsi kurti materiją iš oro. Nustebai? Taip, tai įmanoma, jei tavo sąmonė gana stipriai išsiplėtusi. Kurti materiją iš oro, žinoma, tik vaizdingas posakis. Sąmonė, mintis yra nematoma tarsi oras. Tačiau mintį gali suvokti, ji yra pats svarbiausias tavo veikimo instrumentas. Kurti naują realybę gali tik išlaisvinęs mintis, kitaip sakant, pakylėjęs savo sąmonę.