Kiekviena nauja žmonijos karta į Žemę atneša naujų idėjų, naujų sampratų. Sulig kiekviena karta kyla žmonių vibracinis lygis, keičiasi sąmonės augimo ciklas. Šiuo metu esame pasiekę trečiąjį, kai atsigręžiame į savo vidų, įsiklausome į širdies balsą, pradedame pažinti savo vidines galias ir įgyvendiname tauresnius savo norus. Trečiasis žmogaus sąmonės augimo ciklas prasideda, kai jame pradeda aktyviai reikštis dvi pagrindinės jo sąmonės: žemiškoji (protas) ir sielos, esančios įsikūnijime, sąmonė (širdis). Antrasis ir trečiasis sąmonės ciklai savo energine įkrova yra panašūs. Mintis materija virsta vis dar lėtai, nes veikia tam tikra apsauga. Greitai materializuotis gali tik tos mintys, kurias lydi tyras ketinimas, aiškus tikslas, o žmogaus troškimas sutampa su Kūrėjo planais. Trečiajame sąmonės augimo cikle aktyvi tapusi sielos sąmonė kaip impulsus žmogui siunčia norus, kurie buvo sukaupti ir nerealizuoti praėjusiuose įsikūnijimuose. Jei žmogus į juos įsiklauso, jis atsiveria gyvenimui. Siekia kuo daugiau pamatyti, pajusti, sužinoti ir pagaliau pakyla virš kasdienybės rutinos, pradeda gyventi taip, kaip nori, o ne kaip verčia visuomenės normos. Žmogus atsigręžia į save, stengiasi suprasti, ko iš tiesų trokšta ir kaip tai įgyvendinti. Ji pradeda ieškoti atsakymų į svarbiausius egzistencinius klausimus. Aktyvuojasi ketvirtoji čakra, ir žmogus ima skleisti vibracijas, kurios perkelia jį į ketvirtą sąmonės augimo ciklą. Žmogus pradeda suprasti, kad jis yra savo gyvenimo kūrėjas. Suvokia, kad keturmatę erdvę galima susikurti pačiam, nereikia laukti, kol visa žmonija pakeis savo mąstymą bei elgseną ir persikels į keturmatę erdvę. Tiesa, išsilaikyti aukštų vibracijų mintyse ir jausmuose, kai aplinkiniai nesikeičia, nėra lengva. Būtent pasiekus šį sąmonės lygmenį prasideda tikrasis žmogaus gyvenimas, nors vidinės jo galimybės dar nežymiai atsiskleidusios. Žmogus save suvokia vis dar ribotai – kaip žemišką būtybę, kurios paskirtis kuo patogiau, kuo įdomiau nugyventi tam tikrą laiką Žemėje. Žmonės, kurių sąmonė užauga iki penktojo ciklo, save suvokia kaip energinę, amžiną būtybę. Ir materinį, ir nematerinį pasaulį jie laiko lygiaverčiais, vienodai svarbiais.
Į keturmatę erdvę žmogus žengia sąmoningai, tačiau šis procesas dar nėra spartus, nes tik dabar pradeda busti daugelio žmonių sielos sąmonė. Kai žmogaus sąmoningumas auga ir jo mintys bei jausmai ima vibruoti keturmatės erdvės dažniu, aktyvuojasi aukštesnioji sielos sąmonė. Tai tarpinė sąmonė, apjungianti savyje žemiškąjį pasaulį ir subtilųjį pasaulį. Žmogus suvokia save kaip būtybę, turinčią Kūrėjo dalelytę, suvokia, kad jo egzistencijos vieta nėra tik žemiškoji erdvė. Šis suvokimas yra labai svarbus žmogaus virsmo etapas. Žmogaus aukštesniojoje sielos sąmonėje įvyksta lūžis: žmogus sutinka atsisakyti savo proto galios ir leidžia veikti savo aukštesnei sąmonei. Viskas, kas yra žmogiška, išgyventa ir suvokta tarsi nebetenka savo prasmės. Žmogus pradeda suvokti, kad daug kas priklauso nuo Visatoje egzistuojančių dėsnių, nuo Kūrėjo siekių, nuo beribės sąmonės siekių. Žmogaus mintys pakyla virš materijos, jis išeina iš žemiško mąstymo ribų. Keičiasi jo nuostatos, tiesos, žmogus tampa lankstus ir atviras. Taip prasideda penktasis sąmonės augimo ciklas. Jam reikia ruoštis, nes šiame cikle viskas veikia kitaip.
💜