7 ciklai III

Požiūris į save (1)

Aš, tavo Gilusis Suvokimas, švelniai liečiu tavo širdį, noriu, kad išgirstum mane atsipalaidavęs, nejausdamas įtampos. Nesvarbu, kad mano žodis kartais būna griežtesnis, jis skirtas tavo protui, tavo seniems įsitikinimams, o tau pačiam siunčiu švelnų paskatinimą tikėti savimi, tikėti savo beribės sąmonės išmintimi ir galia. Laikas pajusti jos jėgą. Tavyje ji dar neišsiskleidusi, bet jau pasiruošusi. Beribės sąmonės jėga pasiruošusi tavo virsmui, pasiruošusi vesti tave į naujus potyrius ir naujas tiesas. Tu esi beribė sąmonė, kūrybinga, atsinaujinanti ir suvokianti save Visatos realybėje. Pamažu žengsime į vis gilesnį savęs suvokimą. Pamažu prisiliesime prie vis didesnių tiesų, vis platesnio ir subtilesnio mąstymo. Mano tikslas yra skatinti tave keisti ne tik gyvenseną, bet ir mąstymo kryptį. Skatinti suvokti save kaip kūrėją. Savo dienos, savo gyvenimo. Noriu parodyti tau tam tikrą virsmo kryptį. Per savo žodį, per tavo pojūčius. Noriu atverti kitokį požiūrį į save patį. Tavo gyvenimas gali iš esmės pasikeisti.

Žmogus retai susimąsto apie požiūrį į save. Jis mano, kad yra toks, koks yra, kartais atkreipia dėmesį į tam tikras savo charakterio savybes ar savo elgseną, bet neanalizuoja, kaip vertina save. Dažniausiai vertina pasąmoningai, slopina pasitikėjimą savimi. Bet ne tik apie pasitikėjimą noriu pakalbėti. Pasitikėjimą savimi, drąsą jūs ugdotės, mokotės išeiti iš tam tikrų komforto zonų, priimate iššūkius.
Noriu paklausti tavęs: kaip iš tiesų save vertini, kaip save išjauti? Ar jauti dėkingumą savo kūnui, kad jis leidžia tavo sąmonei skleistis šioje formoje? Juk nuo kūno priklauso, kiek turėsi jėgos veikti sklandžiai, lengvai. Ar vertini savo kūną, ar globoji jį? Juk jam reikia poilsio, tam tikrų procedūrų, kad nuslūgtų įtampos, jam reikia pagarbos. Neapsunkink jo nesaikingu ar nesveiku maistu, neperkrauk fiziniais darbais. Jeigu tenka sunkiau ar ilgiau dirbti, skirk daugiau laiko poilsiui. Žmogui dažnai svarbu viskas, ką jis daro, o rūpestis kūnu, pagarba jam lieka nuošaly. Bet pagalvok: ką galėtum nuveikti, jei tavo kūnas atsisakytų judėti, jei jis neleistų tau kalbėti, girdėti, matyti? Sveikata nėra savaime suprantama, ji bet kurią akimirką gali sutrikti. Tu turi nuostabų fizinį kūną, kuris geba atsinaujinti, kai leidi jam pailsėti. Bet ar pasirūpini juo? Ar myli jį net ir tada, kai jo formos neatitinka tavo lūkesčių, kai visuomenė bruka grožio standartus? Kiekvienas žmogus skirtingai vertina, kas yra gražu, o kas – ne. Vis tiek visiems neįtiksi, o jeigu nevertinsi savo kūno, nemylėsi, niekinsi, jis atlygins tuo pačiu. Paniekins tavo norą lengvai judėti, kvėpuoti, ritmingai plakti širdžiai. Išsigandęs keliausi pas gydytojus, ieškosi būdų pasveikti, tačiau kūnas gali atsisakyti toliau tarnauti, jei neketini tausoti jo. Galbūt nustebsi, bet tavo kūnas turi savarankišką sąmonę. Ji veikia pagal tam tikrus principus.

Viskas Žemėje sukurta tam, kad galėtų reikštis beribė sąmonė. Gamta sukurta taip, kad žmogus galėtų išgyventi. Tam pritaikytas ir kūnas. Tačiau, kai žmogus užteršia gamtą, gamta nuskursta ir nebegali patenkinti jo norų. Kūnas priklauso gamtai. Tad jei užterši kūną, jis susirgs. Susirgs ir neleis tau normaliai funkcionuoti. Savo kūną reikia gerbti. Nereikia jo sureikšminti, puikuotis. Užtenka rūpintis, tausoti ir leisti jam atstatyti jėgas. Kūną nualina ne tik fizinis nuovargis, bet ir stresas, skubėjimas, neigiamos mintys ir jausmai. Reikia išmokti gerbti savo fizinį kūną, išmokti mylėti save. Meilė sau labai priklauso nuo tavo paties požiūrio į save. Dažnai žmogus save nustumia į šalį, aukojasi vardan kitų, aukoja laisvalaikį, poilsio valandas. Viskas yra susiję, ir maži dalykai virsta dideliais rūpesčiais. Ar žinai, kaip kenkia nuovargis? Ne, nežinai. Pirmiausia, nuovargis sugadina tau nuotaiką. Būdamas blogos nuotaikos sugadini santykius, pervargęs tampi neatidus ir padarai daug klaidų. Ilgainiui nuovargis virsta ligomis. Bet yra dar kai kas. Būdamas įsitempęs, pavargęs negali mąstyti aukštų vibracijų temomis, negali jausti aukštų vibracijų jausmų. Esi nutolęs nuo aukštų vibracijų realybės. Nutolęs nuo savo sėkmės, laimės, savo energinės kūrybos. Gali manęs paklausti, kodėl tau taip nesiseka, nors tiek daug darai, taip stengiesi? Atsakymas paprastas: darai per daug.

Nuovargis sunaikina viską, ką esi sukūręs gražaus. Nuovargis – žema vibracija, vadinasi, tavo realybė atsiduria neigiamos energijos klampynėje. Užuot savo energiją naudojęs kūrybai, ją esi priverstas skirti sveikatai, emocinei būklei, santykiams gerinti. Taisyti tai, ką sugadinai būdamas įsitempęs, nuvargęs. Svarbiausia, sunaikini aukštų vibracijų lauką, kuris kuria džiaugsmingą realybę, padeda gyventi lengvai ir paprastai. Didžiausia šių dienų nuodėmė yra nuovargis. Būdamas pervargęs nebūsi sėkmingas, o juolab nepažinsi savo išplėstos sąmonės galimybių.
Mintis, kad būtina daug ir sunkiai dirbti, yra neteisinga. Turi būti išradingas, kad palengvintum savo darbą, kad galėtum viską atlikti daug paprasčiau. Kas trukdo? Manai, kad tu vienintelis gali viską geriausiai padaryti? Tai – ego. Bijai prarasti kontrolę? Taip pat ego. Trokšti įtikti kitiems, visiems būti geras? Vėl ego. Blogasis ego, kuris trukdo būti kūrybingam ir ugdyti save.
Ego nėra atsitiktinis veikėjas tavo gyvenime. Jis visada sudarys sąlygas pasitikrinti, kiek esi pasiruošęs pasitikėti savo beribe sąmone ir kurti gyvenimą vis aukštesnių vibracijų realybėse. Jis tau pataikaus, manipuliuos tavimi, siūlys įvairiausių malonumų, kad tik atsisakytum esminio gyvenimo tikslo – giliau suvokti, ugdyti save, rasti savyje naujų gebėjimų ir naudotis jais. Kai draugauji su ego, manęs, savo Gilaus Suvokimo, jau nebegirdi. Aš lieku tavo vidiniame pasaulyje ir leidžiu tau skleistis išoriniame pasaulyje. Bet atmink, kad visumą sudaro ir išorinis, ir vidinis pasaulis, tad kol nepažįsti savo vidinio pasaulio, patiri tik pusę savo gyvenimo. Kita pusė lieka nepatirta. Galėčiau dar kitaip pasakyti. Kol gyveni tik išorinį gyvenimą, t. y. paprastą, kasdienį savo gyvenimą, neigdamas dvasinį gyvenimą, tu patiri tik labai mažą dalį galimų patirčių. Net ne pusę, o tik kelis procentus. Ar nekyla klausimas, kodėl tokios neaktyvios jūsų smegenys? Juk mokslininkai teigia, kad smegenys naudoja vos dešimtadalį savo potencialo. Kodėl ne visą šimtą procentų? Nes netyrinėjate savo vidinio pasaulio, kuris sukurtų daug naujų galimybių ir protas turėtų daug įdomesnės ir prasmingesnės veiklos, nei turi dabar. Atsivėrus vidiniam pasauliui, patektumėte į naujas dimensijas. Atsivertų nauji sąmonės fraktalai ir patirtumėte absoliutų naujumą. Štai kiek daug netekate vien dėl nuovargio! Gal vis tik reikėtų peržiūrėti savo kasdienes veiklas, perskirstyti savo prioritetus ir skirti deramą dėmesį poilsiui, apmąstymams, saviugdai?

Dalintis:

2 komentarai apie “Požiūris į save (1)”

  1. Dėkoju labai labai. Labai naudinga, gavau atsakymus į iškeltus klausimus „kodėl”. ❤️

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *