Kūrėjo sąmonė nuolat atsinaujina, todėl ji turi galimybę nuolat tobulėti. Kadangi tu atspindi Kūrėjo sąmonės principus, tai ir tu gali nuolat atsinaujinti bei siekti vis daugiau. Gaila, bet žmogus dažnai tai suvokia kaip troškimą turėti daugiau materialių gėrybių, patirti daugiau žemiško gyvenimo veikloje. Visgi ateina laikas, kai žmogus suvokia, jog gali siekti daugiau vidiniame savo pasaulyje, kuris yra toks pat tikroviškas, kaip ir išorinis pasaulis. Gal net daugiau. Trimatėje erdvėje gyvenančiam žmogui atrodo tikra tik tai, kas matoma fizinėmis akimis ir jaučiama penkiais pojūčiais. Keturmatėje erdvėje žmogus pradeda suvokti, kiek daug įtakos jo gyvenimui turi Visatos dėsnių žinojimas, gebėjimas kurti savo mintimis, gebėjimas valdyti savo jausmus ir dar daug kitų iki tol nepažintų dalykų. Realybė ima apčiuopiamai keistis. Kartais protas nori ją neigti, nes mano, kad tai tiesiog negali egzistuoti. Iš tiesų, egzistuoja viskas, apie ką žmogus mąsto. Jeigu jis mąsto, kad egzistuoja tik tai, ką jis pajėgus apčiuopti ir įvertinti, tai jo gyvenime tik tiek ir bus. Jeigu žmogus mano, kad jo sąmonė gali prasiplėsti iki Kūrėjo sąmonės lygmens – tai taip ir bus. Žmogus yra beribės sąmonės dalis, sufokusuota į šią žemišką formą.
Žmogus gali rinktis, kokioje realybėje nori gyventi. Tiesa, kol kas tai sudėtinga padaryti, nes jums sunku žinoti, ką galite rinktis. Gyvendami trimatėje erdvėje, kuri aktyvi buvo tūkstančius metų ir kuri sukūrė tam tikrą patirtį, jūs ėmėte giliai tikėti, kad tik tokia erdvė ir gali būti tikra. Taip susikūrė prielaida manyti, kad vienintelė gyvybės forma Visatoje – žmogus, o visa kita: kitų pasaulių gyventojai, nematomos būtybės – tėra pramanas. Ši patirtis sukūrė labai stiprias nuostatas, kas yra tikra, o kas ne. Matydami, kad žmogaus kūnas miršta, įpratote manyti, jog žmogaus gyvenimas baigiasi sulig kūno mirtimi. Bet, pamėginę suvokti, kad mintis ir jausmas egzistuoja kažkur neapčiuopiamoje erdvėje, galite daryti prielaidą, kad mintis ir jausmas gali egzistuoti ir toliau, mirus kūnui. Plati sąmonė, kuri geba save išjausti visuose savo lygmenyse, gali save apčiuopti tiek materijoje, tiek nematerijoje. Kai pradėsi save suvokti subtiliojoje erdvėje, pajusi savo vidinio pasaulio tikroviškumą, tau atsivers galimybė suvokti ir matyti save visose erdvėse.
Tu gali ne tik žinoti, kad egzistuoja išorinis ir vidinis žmogaus pasauliai, bet ir juos vienodai išjausti, vienodai patikėti jų tikroviškumu. Tokiu atveju pereisi į ketvirtą savo sąmonės suvokimo lygmenį ir į mintis, jausmus ir gyvenseną leisi įsiterpti savo sielos sąmonei. Keturmatėje erdvėje, atsivėrus tavo sielos sąmonei, pirmiausia atsiskleis tavo intuicija ir gebėjimas įsiklausyti į savo vidinį balsą. Dažniausiai žmogus nėra linkęs klausytis savo intuicijos, jis negalvoja, iš kur kyla mintys, nusakančios galimą ateitį, iš kur gimsta geras sprendimo variantas. Toji informacija ateina iš aukštesniosios žmogaus sąmonės – sielos sąmonės. Nereikia manyti, kad kūnas ir protas yra viena, o siela ar esybė – visai kas kita. Kad dažnai siela yra kažkas atskiro, egzistuojančio kažkur toli. Esmė ta, kad viskas egzistuoja jumyse, tik suvokiate tai skirtingai. Tai priklauso nuo minties vibracijų dažnio. Jūs galite mąstyti vienu dažniu ir būti aktyvūs žemiškame išoriniame plane, galite vibruoti aukštesniu dažniu – ir štai jau gyvenate aukštesnių dažnių pasaulyje, keturmatėje erdvėje. O gal net mąstote dar aukštesniu dažniu ir gaunate informaciją iš dar gilesnių savęs suvokimo sluoksnių, iš vis aukštesnio sąmonės lygio.
Kiekvienas jūsų jausmas, kiekviena mintis egzistuoja tam tikrame energiniame lygmenyje – jis ir kuria jūsų materialiąją realybę. Jeigu dažnai liūdėsite, gyvensite baimėje ar apimti pykčio, jeigu jūsų mintys bus primityvios, sukursite žemų vibracijų energinį lauką, kuris skleisis jūsų kasdienybėje. Jūsų gyvenime tai pasireikš apgaule, nerimu, skurdu, nepasitenkinimu, ligomis, blogais santykiais, priklausomybėmis, sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis. Jūs visada priklausysite nuo kitų nuomonės, nejausite atsakomybės už savo gyvenimą. Toks gyvenimas tikrai nėra lengvas, bet visada yra galimybė viską pakeisti. Tereikia perkelti savo dėmesio energiją į šviesesnes mintis ir jausmus. Tam reikalingos jūsų pastangos ir valia, nes neigiamų energijų egregorai geba labai greitai panardinti žmogų į neigiamas būsenas. Juk blogai galvoti yra lengviau, nei gerai. Bet blogai galvodami materializuojate ir blogą savo gyvenimo aplinką. Vadinasi, už savo nesėkmes gyvenime atsakote patys – ne Dievas baudžia. Susitelkus į aukštesnių vibracijų mintis ir jausmus, pamažu į gera keičiasi ir aplinka: problemos sprendžiasi lengviau, pradedate bendrauti su šviesesniais žmonėmis ir pan. Jūsų gyvenimo energinis laukas nebesusilieja su žemų vibracijų lauku, ir sunkių situacijų ima mažėti. Bet jeigu leisite sau nesuvaldyti emocijų ar neigiamų minčių, imsite negatyviai mąstyti, vėl atsidursite žemesnių vibracijų lygmenyje ir vėl kils įvairiausių problemų. Todėl mokykitės greitai susivaldyti, susitelkti į pozityvumą. Žmogus labai norėtų, kad už jo nesėkmes būtų atsakingas kas nors kitas, tik ne jis pats. Dažnai primeta atsakomybę kitiems žmonėms, valdžiai ar net Dievui, kad tik nereikėtų dirbti su savimi. Tikiuosi, sugebate prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir suvokiate, kad sėkmė priklauso tik nuo jūsų.
Grįžkime prie trimatės ir keturmatės erdvės. Trimatėje erdvėje stipriai pasireiškia žmogaus ego, antroji čakra itin aktyvi. Nereikia manyti, kad ego yra absoliutus blogis. Ego turi ir šviesiąją pusę – leidžia tau siekti daugiau, sutelkia valios jėgą įgyvendinti idėjas, skatina būti drąsiais ir atvirais naujiems gyvenimo iššūkiams. Tačiau kalbėdami apie ego, dažniausiai turime galvoje tamsiąją jo pusę – puikybę, susireikšminimą, varžymąsi su kitais, siekį kitus pažeminti. Bet šiuo atveju, kalbėdami apie trimatę erdvę, turime galvoje, kad ego sudaro galimybes pasireikšti žmogaus protui, jo kuriamoms mintims ir veiksmams. Taigi, trimatė erdvė suvokiama kaip vieta, kurioje pasireiškia žemiškoji žmogaus sąmonė: kūno sąmonė per veiksmą, emocinė sąmonė per emocijų išraišką ir mentalinė sąmonė per protą. Keturmatėje erdvėje pasireiškia aukštesnioji žmogaus sąmonė – vidinis žinojimas. Vidinis žinojimas nėra paremtas žmogaus patirtimi ar loginiu samprotavimu. Tai tiesiog viduje atsirandantis jausmas, kad tai, ką suvoki yra tau labai artima, suvokiama ir tikra. Šios mintys gimsta subtilesnėje erdvėje, jos aprėpia buvusių įsikūnijimų patirtis bei dar subtilesnio lygmens sukurtas mintis. Protas tokius pajautimus gali greitai atmesti, sukyla įvairių abejonių, ar tie pajautimai yra tikri, nes jie neparemti nei tavo asmenine patirtimi, nei kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančiomis nuostatomis. Noriu padrąsinti – šios tylios mintys, vidinis žinojimas ateina iš aukštesniosios jūsų sąmonės ir yra jūsų vidinė tiesa. Gebėdami įsiklausyti į ją ir laikytis jos savo kasdienėse veiklose, kursite naujas patirtis ir taip įsitikinsite, kad vidinis žinojimas yra jums naudingas, kad galite juo pasitikėti. Ką išjaučiate ir suvokiate, to niekas negali iš jūsų atimti, paneigti. Nei kiti žmonės, nei racionalus jūsų protas.
Dėkoju, kad dalinatės pasaulėžiurą praplečiančiomis žiniomis. ☘
Dėkoju už žinias
Dėkoju.