Amitabha.
Kiekvienas žmogus išspinduliuoja dieviškąją energiją. Vieni yra šią energiją labai užblokavę savo neteisinga gyvenimo išraiška, kitiems ši energija liejasi laisvai. Su tais žmonėmis jums malonu bendrauti, jie šypsosi, jie atsakingi, supratingi ir besidžiaugiantys savo gyvenimu.
Kaip padėti žmogui, kuris nesugeba išspinduliuoti jame esančios dieviškosios energijos? Pirmiausia, kaip ir bet kurioje išraiškos formoje, svarbiausia yra žmogaus laisva valia. Žmogaus noras. Jeigu nėra žmogaus noro, tai pramušti tą kiautą praktiškai neįmanoma. Yra sąmoningas prieštaravimas ir nesąmoningas prieštaravimas. Sąmoningo prieštaravimo neįveiksi kitaip, nebent sugebėtum įrodyti, kad tavo tiesa yra tikresnė už jo tiesą. Nesąmoningas prieštaravimas pasireiškia tada, kai žmogus gyvena pagal kolektyvinę sąmonę ir savo sprendimų nedaro. Jis gyvena „kaip visi“. Toks žmogus neturi valios išreikšti savo gyvenimo pagal save. Nors jis vis tik turi laisvos valios jėgą, bet ji neleidžia jam atsijungti nuo kolektyvinės sąmonės. Neleidžia, tai reiškia, kad žmogus nenori atsijungti nuo savo suformuoto gyvenimo stiliaus. Bet, keičiantis kolektyvinei sąmonei, keičiasi ir jo pomėgiai, įpročiai, vertybės. Kolektyvinę sąmonę įtakoti gali kiekvienas sąmoningas žmogus. Jeigu jis randa savyje valios jėgos gyventi taip, kaip jam atrodo geriausiai, jis įtakoja kolektyvinę sąmonę šiuo pasirinkimu. Jis į erdvę paleidžia mintį: aš esu laisvas savo pasirinkimuose. Ar daug žmonių jaučiasi laisvi savo pasirinkimuose? Sakysite, taip – aš mokausi, dirbu, pramogauju taip, kaip noriu. Bet ar jūsų neįtakoja mada, politika, kitų žmonių nuomonė? Įtakoja. Vadinasi, nesate visiškai laisvi savo pasirinkimuose. Bet tik būnant stipriu ir laisvu, gali save patikėti Dievui. Tik tada Dievas padės tau formuoti dienos užduotis.
Žmonės, kurie pavergti kolektyvinės sąmonės, yra atitolę nuo tiesioginio bendravimo su Dievu. Tikėti tiki, bet tiesioginio bendravimo, išjautimo tos būsenos – nėra. Tik žmogaus laisva valia lemia ar jis atsiveria Dievui, ar neatsiveria. Ir ta laisva valia turi būti išgryninta. Ne visados ji yra aiški ir pačiam žmogui. Protu, logika lyg ir viską sudėliojate, bet iš pasąmonės kilusios mintys įtakoja laisvos valios pasirinkimus. Širdimi pajaučiate, kad kažką mėgstate, kažko nemėgstate, kažką priimate, kažko nepriimate. Tai iš pasąmonės kilusios idėjos, kurias širdis užfiksuoja, o protas gali ir neužfiksuoti. Bet laisva valia atsižvelgia į visas mintis: tiek į sąmoningas, tiek neužfiksuotas paties žmogaus. O žmogus stebisi: galvojo vienaip, o išeina kitaip. Kitaip išeina, nes pasąmonė įtakoja laisvos valios sprendimus.
Kaip įsiklausyti į visas mintis, kaip jas pajusti? Tik tyloje, tik atsipalaidavime ir įsiklausime į save. Tam ir reikalingos žmogui meditacijos. Didžioji dalis šiuolaikinių meditacijų yra skirtos fiziniam kūnui atstatyti, pailsėjimui po dienos darbų, rūpesčių. Tiesiog atsigavimui, savęs „surinkimui“. Tai labai svarbu išmokti daryti, taip žmogus savo kūnui suteikia poilsio nuo įtampos, nuo pervargimo. Tam tinka ramus pabuvimas gamtoje, muzika, jogos pratimai, važinėjimasis dviračiu, plaukimas. Viskas, kas žmogų džiugina ir ramina. Ne sukelia azartą ar kasdienį skubėjimą, bet nuramina. Bet, norint įsiklausyti į savo vidinę būseną, norint išgirsi, kokios mintys kyla iš pasąmonės, reikalinga susikaupimo meditacija. Ji netinka nei gamtoje, nei prie muzikos. Ši meditacija turi vykti ramioje, saugioje aplinkoje, kuri neiššauktų netikėtumų: pvz., vaiko išsiveržimas į kambarį ir t.t. Turite surasti laiką ir vietą, kur galite būti vieni. Nuraminate mintis ir įsiklausote, kokie jausmai kyla, kodėl kyla, ką jie reiškia. Sukoncentruokite mintis į bendravimą su Dievu. Jūsų energetinis kanalas pasijungtų su aukštomis vibracijomis. Įvyks apsivalymas. Lengviau suvoksite savo užslėptus jausmus, mintis. Gal iš karto ir nepavyks įeiti į ramybės būseną, bet šito turite išmokti. Ir ne vien dėl to, kad išmoktumėte apvalyti savo užslėptas mintis, bet todėl, kad išmoktumėte bendrauti su Dievu. Prieš miegą jūs skiriate tam mažai laiko, nes miegas jus užspaudžia, kai tik atsipalaiduojate nuo įtampos. O sąmoningas savo laiko skyrimas Dievui, suteiks jėgų ir galimybes susivokti, kokiame kelyje esate, kaip toli nuo pagrindinės tiesos esate ir kaip save „surinkti“ ir atstatyti, kad būtumėte savimi, kad jūsų laisva valia pasireikštų tik sąmoningoje jūsų būsenoje. Šios meditacinės minutės, valandos, jūsų gyvenimui labai svarbios. Kol jų nevykdote, manote, kad naudos iš to maža. Bet nereikia paneigti to, kas tau nepatinka. Nes tu gali klysti. Tada tu prarasi galimybę išgyventi malonias akimirkas. Žmogus dažnai užsiblokuoja, manydamas, kad neturi bandyti to, ko nemėgsta, nedarė anksčiau. Tai, kad kažko nemėgsti ar nenori – nereiškia, kad tai prieštarauja tavo vidinei tiesai. Tai gali būti tavo nežinojimo bloko pasekmė. Išbandyti naują reikia ir reikia įvertinti tiko ar netiko. Jeigu jūs neišbandysite to, kas jums neįprasta, bet siūloma, jums nepavyks išsijudinti iš tos kasdienybės rato, kuriame gyvenate. Jums pradės trūkti energijos. O mes siekiame jūsų pažangos. Ne išorinės, o vidinės pažangos. O tam reikalinga išmokti medituoti ir laikytis šios praktikos – bent kartą savaitėje įeiti į ramią meditacinę būseną ir pabendrauti su Dievu tiesiogiai. Tai „pirmoko“ uždaviniai, bet mes nuolat grįžtame prie jų. Tik atsargiai su tomis meditacijų formomis, kurių pilna jūsų išoriniame pasaulyje. Jų yra pačių įvairiausių, reikšmingiausių. Aš mokau esmės – paprasto susikaupimo, minčių nuraminimo ir minčių sukoncentravimo į Dievą. Visa kita atliks angelai ir mokytojai. Tik leiskite jiems jus užtikti vidinėje ramybėje. Triukšme ir veikloje sunku gauti jūsų dėmesį. Todėl rekomenduojame tylos meditacijas kartą per savaitę. Bent kol kas ir visiems, kurie eina mokymosi keliu. Visiems. Neatmeskite to ir netinginiaukite.