Andrijanas Hošė

Kaltės jausmas neskatina augimo

Žmogus kasdien kuria karmą, tiek gerąją, tiek blogąją. Vieni karmos srautai ilgam įsitvirtina žmogaus energetikoje, kiti greitai kinta ir neutralizuojasi. Kiekvienas veiksmas iššaukia tam tikras reakcijas ir išsispinduliuoja energijos. Kai žmogus gyvena sąmoningai, tai yra, geba pastebėti savo veiksmų pasekmes iš šono arba, dar geriau, kai savyje užfiksuoja priežastis, kurios gali sukurti negeras pasekmes, jis geba iš karto transformuoti savo kuriamą neigiamą energiją į teigiamą ir apsaugo save nuo sunkių išbandymų, kurie atsiranda kaip pasekmė neigiamos karmos. Žmogus gyvena ir jis bet kokiu atveju išskleis emocijas, mintis, veiksmus. Vienu momentu jam gali pasirodyti, kad elgiasi teisingai, bet praėjus laikui gali suvokti, kad poelgiai buvo neteisingi. Ir nereikia savęs kaltinti dėl to,  kad elgėtės negerai. Jūs tiesiog mokotės gyventi ir tik per patirtis gebate save pažinti ir suprasti. Ir jeigu jau atėjo momentas, kai pastebite, kaip neteisingai elgėtės praeityje, tai nereikia savęs dėl to kaltinti. Reikia savimi pasidžiaugti, kad pagaliau gebate keistis ir pamatyti savo klaidas. O kai įsisąmoninsite kur darėte klaidas ir stengsitės daugiau jų nedaryti, tai visa anksčiau sukurta neigiama energija transformuojasi į teigiamą energiją. O jeigu kaltinsite save dėl praeities klaidų, tai tą anksčiau sukurtą neigiamą energiją apipinsite kaltės jausmu, ir karma sustiprės. Ji negalės atsilaisvinti. Kaltės jausmas nesuteikia atsilaisvinimo pojūčio, vadinasi, netransformuojate sunkios karmos į lengvą ir to laisvumo pojūčio neišgyvenate.

Noriu pakartoti, kad gyvenant Žemėje jūs nuolat darysite tam tikrus pasirinkimus, kurie vėliau jums atrodys klaidingi, netikslūs, negeri. Bet kiekviename gyvenimo laikotarpyje jūs gebate pažinti pasaulį taip, kaip gebate tą akimirką. Praeina ta akimirka, išgyvenate daugiau patirčių ir jūsų požiūris į buvusias situacijas keičiasi. Ir puiku. Požiūris keičiasi, vadinasi, laikas gyventi kitaip. Ir visai nėra ko gailėtis, kad pridarėte klaidų. O jeigu vis dar gailitės ir kaltinate save, vadinasi, esate prisirišę prie tam tikrų žmonių, įpročių, savo troškimų. Vadinasi, negebate gyventi čia ir dabar. Kaltė ne visados geras jausmas, nes jis parodo, kad negebate atsilaisvinti iš senų įsitikinimų, iš tam tikrų savo vertybių supratimo normų. Kaltė tarsi pririša prie buvusios situacijos. O kas liepia jums gyventi praeityje? Praeitis yra prisiminimai. Gal geri, gal blogi, bet tik prisiminimai. O prisiminimuose negyvenama, juose galite ištaškyti savo gyvybinę energiją, bet sukurti nieko negalite, nes tai tik prisiminimas, o ne dabartis su savo galimybe realizuoti ateities veiksmą.

Nustokite kaltinti save dėl to, ką padarėte ar ko nepadarėte. Kaltė yra susieta su praeitimi. Ankstesne ar vėlesne, bet praeitimi. Žinoma, kaltės jausmas gali būti naudingas, bet tik tada, kai jis priverčia jus šią akimirką nebedaryti buvusių klaidų, kai paskatina jus atsiprašyti, atleisti, kai jis paskatina siekti naujų, geresnių rezultatų. Pati kaltė veiksminga bus tada, kai ji paskatins jus tobulėti, ieškoti naujų sprendimų arba keisti požiūrį į save, savo troškimus, vertybes. Kaltė, kuri skatina tik neigiamus jausmus, kuri paverčia jus nusikaltėliais ar aukomis, tai neigiamos karmos atspindys ir jūs turėsite ją atidirbti. Todėl pažinkite jausmus ir mintis, kurios stiprina jūsų kaltės jausmą, supraskite, kodėl kyla kaltės jausmas ir prisiminkite, kad nuolat save kaltindami, teigiamo rezultato nesukursite. Net jeigu ir padarėte kažką itin blogo, jūs tai jau padarėte ir turite gyventi su pasekmėmis. Bet savęs kaltinimas ir naikinimas blogu jausmu – tai ne pagalba sau, tai ne augimas. Jūs tik patys save nukryžiuojate ir atsisakote galimybės gyventi toliau. O gyventi vis tiek reikės. Jei ne dabar, tai kitame įsikūnijime.

1 komentaras apie “Kaltės jausmas neskatina augimo”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *