Nebūkite aukos

Aš, Andrijanas Hošė, kaip karmos valdytojas, atėjau pakalbėti apie susidariusią situaciją. Šiuo metu žmonės išgyvena pagreitintą karmos atidirbimo laikotarpį. Patikrinami gebėjimai save suvaldyti pasikeitusiose situacijose. Patikrinama, kaip gebate išlikti pozityvūs ir prisitaikyti prie esamų situacijų. Ne Dievas duoda jums išbandymus, o jūs juos susikūrėte ir dabar tai realiai išgyvenate. Kiekvienas žmogus prisiima atsakomybę už save. Nereikia tikėtis didelės pagalbos, kai kiekvienam yra sudėtinga. Žinoma, žmonės visados siekia vienas kitam padėti, bet noriu pasakyti, kad pirmiausia reikia pačiam viską padaryti, kad tos pagalbos neprireiktų. Nebūkite aukos patys sau. Prisiminkite, kiekvienas esate atsakingas už savo gyvenimą. Kaltinti aplinkybių nereikia. Jeigu jau esi sudėtingoje situacijoje, tai sugebėk susitelkti į save taip, kad pats rastum jėgų pakilti. Tai yra be galo sunku. Bet visados yra dangaus pagalba. Vietoj to, kad reikalautumėte pagalbos iš kitų, atkreipkite dėmesį į dangiškąjį pasaulį ir paprašykite jų pagalbos. Aš nekalbu apie fizinę pagalbą, kurią reikia žmogui suteikti, jei jis nėra pajėgus kažko padaryti. Kalbu apie dvasines problemas. Apie tai, kaip žmogus palūžta ir prisiima aukos vaidmenį. Kai tuo tarpu, jis turėtų susitelkti į savo dieviškąją dalį ir stiprybės ieškotų dieviškajame plane.  Sudėtingu gyvenimo laikotarpiu daugelis žmonių jaučiasi pasimetę, išsigandę ir ne visi gali suteikti emocinę pagalbą kitam. Bet ir ta pagalba neveiks taip, kaip suveiktų pagalba iš Dangaus. Ar tu prašai pagalbos žmogaus, kurio energetika irgi silpna, ar tu prašai pagalbos dangaus būtybių, kurių energetika daugybė kartų stipresnė už bet kokį žmogų? Yra aišku, kas labiau padės. Problema ta, kad žmogus nori būti auka. Tokiu atveju be galo sudėtinga jam padėti. Nes kaip padėti žmogui, kad jis ir pagalbą gautų ir dar galėtų toliau būti aukos pozicijose? Tai nesuderinami dalykai. Nes nei vienas žmogus neturi pareigos padėti stiprinti kito žmogaus egoistiškumo, net jei tas egoistiškumas pasireiškia aukos vaidmenyje.

Nustebę, kodėl toks griežtas laiškas? Bet argi nesijaučiate aukos vaidmenyje? Kad vyras nuskriaudė, darbdavys nuskriaudė, valdžia nepasirūpina ir t.t. ? Susiformavusi situacija tikrai pakeitė jūsų gyvenimus. Bet gal reikėtų pasižiūrėti, ką reikėtų keisti savo įpročiuose, o labiausiai, ką keisti savo emociniuose įpročiuose.  Aš rašau dabar, nes vietoj to, kad susikauptumėte ir skleistumėte pozityvą, jūs išleidžiate iš savęs be galo daug „šiukšlių“ – negerų minčių ir dar daugiau nevaldomų emocijų. Žinokite, kad tose šiukšlėse patys gyvensite, kai krizė pasibaigs. Ir vėl jausitės apleisti, nuskriausti, nelaimingi, nes vieniems bus geriau, o jums negerai. Kitaip ir būti negali. Jei nevaldai savo minčių ir jausmų dabar ir išleidi daug purvo iš savęs, tai tame purve pats ir gyvensi. Prisiminkite: patys esate atsakingi už tai, ką jaučiate, ką mąstote, ką kalbate. Niekas negali jūsų įtakoti ar priversti blogai mąstyti ir blogai jaustis. Tik jūsų patys. Tik.