Su meile ir šviesa pradėkime dieną kartu. Šiandieną, kai dauguma žmonių pradeda savo dieną nusiteikę pozityviai, mes galime pradėti pokalbį apie įžengimą ir gyvenimą bendrojoje erdvėje. Dalis žmonių (sielų) į bendrąją erdvę įeis tik po kūno mirties, dalis jos nepasieks dar daugelį įsikūnijimų, bet dalis gali į tą erdvę įžengti čia ir dabar. Tai nėra kita Žemė, nėra kitas materialumas. Yra aukštesnio sąmoningumo erdvė, kurioje vyrauja įvairiaplanis gyvenimas. Žmogus į šią erdvę gali įeiti tik per savo atsilaisvinusį suvokimą. Techniškai to padaryti neįmanoma, net naudojantis meditacijomis ar kitokiais žmogaus sukurtais būdais. Įėjimas į tą erdvę yra sudėtingas ir, kartu, labai paprastas. Sudėtingas, nes žmogus gyvena žemų vibracijų pasaulyje, o lengvas – kai žmogus savo vibracijas pakelia (teisingiau, nuolat gyvena pakylėtoje būsenoje), tai jam nereikia jokių paslaptingų žinių, kad į tą erdvę įeitų. Ji tiesiog atsiveria. Atsiveria to siekiančiam ir tam paskyrusiam savo visą gyvenimo dėmesį, visą kasdienybę. Begalinė meilė, supratingumas, atvirumas, pagarba kitam – visa tai turi būti nuolatiniai palydovai jūsų gyvenimo. Nuolat reikia išgyventi jausmą, kad gyvenate su Dievu, gyvenate su džiugesiu ir malonumu. Gyvenate ramiai įveikdami savo sunkumus, savo karmines užduotis.
Viskas priklauso nuo žmogaus. Nuo jo tikrojo noro ir jo siekio tą norą įgyvendinti. O norint tai įgyvendinti, reikia nugyventi labai paprastą, bet kartu nuostabų savo kasdienybės gyvenimą. Tik pradėjus kilti jūsų vibracijoms, jūs suvoksite Dienos prasmę. Jūs pamatysite daug smulkmenų, kurios turi didesnę prasmę jūsų gyvenime, nei tai atrodo pažvelgus iš pirmo žvilgsnio. Jūs suvoksite ir stebėsitės, kaip gyvenime viskas susiję, viskas persipynę, kaip veikia matricos dėsnis, t.y., vienas ir tas pats įvykis skirtingus žmones veikia skirtingai.
Pirmiausia, turite išmokti gerbti savo laiką ir savo vietą, kurioje gyvenate. Negali būti jokio smerkimo, jokio neįvertinimo tos vietos ir to laiko, kuriame gyvenate. Nes tai jūsų laikas ir jūsų erdvė. Ji duota tam, kad būtent čia geriausiai įvertintumėte save ir geriausiai save išreikštumėte. Pasaulis dabar mažas, žmogus gali gyventi bet kuriame pasaulio krašte, bet gyvenant tame krašte reikia gerbti tą vietą ir, svarbiausia, turi gerbi savo tėvynę. Kaip turi gerbti kiekvieną žmogų ir turi gerbti tėvus. Tėvai suteikia tau gyvybę ir laiką gyventi. Tėvynė suteikia erdvę, kuri tave priima gyvenimui. Tai kelio pradžios taškas, todėl visados turite gerbti savo tėvus ir tėvynę. Tai nereiškia, kad turite prisirišti prie tėvų ir tėvynės, bei jų niekados nepalikti. Tikrai, ne. Gyvenimas kiekvienam žmogui pasiūlo geriausią jo saviraiškos vietą, todėl žmogus yra laisvas keliauti ir gyventi kur nori ir kaip nori. Jeigu jo išraiškai, jo talentui per ankšta savo tėvynėje, tai jo talento laukia pasaulis. Galite dirbti ir gyventi bet kur, bet pagarba savo pradžiai (tėvams ir tėvynei) turi išlikti. Ta pradžia tave susieja su tikrąja tavęs pradžia – su Dievu. Tik vertindamas savo gimimo pradžią, gali tinkamai išjausti pagarbą tikrąjai savo prigimčiai – Dievo buvimui tavyje. Ne religijose reikia ieškoti Dievo, o savo širdyje, savo prigimtyje.
Išorinis Dievo suvokimas neatveria kelio į bendrąją erdvę. Gali eiti į savo bažnyčią kiek širdis geidžia ir joje melstis, bet erdvė neatsivers. Nes išorinis Dievas nėra esmė, pagrindas. Esmė – yra Dievas tavye, tavo proto ir širdies santykis su Dievu, esančiu tavyje. Religinėse apeigose Dievas dažniausiai būna ant altoriaus, bet ne širdyje. Todėl negalite savęs apgauti, sakydami, kad tikiu Dievu, o jo jūsų širdyje net su žiburiu nerasi. Dievas širdyje, tai pagrindiniai išėjimo į bendrąją erdvę, vartai. Todėl kasdienybėje turi nuolat save sukontroliuoti ir pastebėti, kiek laiko sugebate būti su Dievu širdyje, o kiek laiko gyvenate kaip robotai – skubėdami, triukšmaudami, nuolat veikdami.
Niekur neįmanoma nuskubėti, niekur neįmanoma lėkti ir siekti didelių tikslų. Kai leki greitkeliu už mašinos vairo, kiek sugebi pamatryti aplinką, pvz, pakelėse žydinčias gėles, paukščius, pastatus ir t.t. Viskas mirga, niekas nespėja užgauti širdies, nespėjate pasidžiaugti akimirka, nes lekiate. Taip ir su gyvenimu. Turite nusibrėžę tikslą ir lekiate. O kas jums duoda garantiją, kad tas pasiektas tikslas suteiks pilnatvę ir gyvenimo džiaugsmą. Jeigu taip neatsitinka, tada jūs prarandate viską, tiek tikslą, tiek laikotarpį ėjimo link tikslo. Jūs pralekiate per gyvenimą, nespėja juo pasidžiaugti, nes siekiate tikslo.
Tikslas turi būti priemonė, o ne siekiamybė. Priemonė gyvenimui išgyventi. Jūs ne siekite įsigyti automobilį, o turėkite automobilį kasdienybės išraiškai pagerinti. Jūs ne siekite statyti namų, o turėkite vietą, kur galite gyventi ir save išreikšti. Jūs ne siekite karjeros aukštumų, o dirbkite čia ir dabar taip, kad ta karjera nepastebimai pati pas tave ateis. Ne siekite – o gyvenkite. Gyvenkite čia ir dabar. Būkite čia ir dabar. Ir būkite kartu su Dievu savo širdyje. Tada savo gyvenime pastebėsite daug naujų atspalvių, daug naujų „stebuklų“. Jūs atsiversite bendrajai erdvei. Supratote, skubėdami niekados nepasieksite bendrosios erdvės. Jums nereikia tapti flegmatikais ir nieko nenorėti. Viską galite turėti, galite dirbti mėgstamiausius darbus, gyventi geriausiuose namuose, tik nesureikšminkite to siekimo. Visa tai ateis pas jus, kai tik išmoksite suvaldyti savo laiką ir erdvę. Kai tik išmoksite energiją sukoncentruoti į čia ir dabar.
Tik čia ir dabar tu gyveni. Ne vakar, kurio nebėra, ne rytoj – kuris gali būti visai ne toks, kokio norėtum, bet čia ir dabar. Tai tavo laikas, tai tavo erdvė. Tai tavo galimybė mylėti, būti mylimam, galimybė kurti. Ne siekiamybė kurti, o galimybė kurti. Tu valdovas šios akimirkos, tai tavo laikas ir tavo vieta. Įvertinkite tai, ar tu gyveni čia ir dabar, ar tu gyveni ten – kur nėra nei tavo laiko, nei tavo erdvės, tik tavo noras, kuris neturi reikšmės tavo tikrajam gyvenimui. Mėginkite suvokti, ką norėjau pasakyti, kad tikslas turi būti priemonė, o ne siekiamybė.
Žmogus turi ribotą kiekį energijos. Jeigu jis gyvena su Dievu širdyje ir moka skleisti teigiamas emocijas į aplinką, tai jam grįš daug teigiamos energijos. Jis bus sveikas ir laimingas. Bet, kai žmogus negyvena su Dievu viduje, tai jam sunkiai sekasi išspinduliuoti šviesos energiją į aplinką, ir jam sugrįžta mažai teigiamos energijos. Vadinasi, energijos turite mažai, o ją dar išnaudojate mintims apie ateitį, kurios gali nebūti, ar praeitį, kurios jau nebėra. Jums tada pritrūksta energijos gyvenimui. Stringa sveikata ir formuojasi nesėkmės. Nes jūs išnaudojate savo energijos resursus, nesugebėdami jos prisipildyti. O kai skubate, tai negaunate energijos nei iš Saulės, nei iš Žemės. Energija teka ten, kur tavo mintis ir grįžta iš ten, kur buvo nukreipta tavo mintis. Jeigu mintis nukreipsi į nebūtį (ateitį ar praeitį), tai iš ten energijos negausite. Nebūtyje energijos nėra. Ji formuojasi čia ir dabar.
Pradėkite dieną su džiaugsmu. Pasveikinkite savo dieną, šlovinkite ją, nes tai jūsų laikas ir jūsų erdvė.
Su meile ir viltimi, susitikti bendrojoje erdvėje,
Andrijanas Hošė