Arkangelas Gabrielius

Kai miršta vaikai…

Arkangelas Gabrielius.

Suprantu, tau skauda, kai miršta vaikai. Bet pasaulyje nuolat miršta vaikai ir negi tu manai, kad Dievui neskauda dėl to širdies? Skauda, net labai. Ypač tada, kai Dievas mato, kad vaikai miršta dėl neteisingų tėvų ar kitų suaugusių žmonių sprendimų. Tie sprendimai žudo mylimą vaiką ir Dievui skaudu. Skaudu ir mums. Bet yra šventas įstatymas, kurio negalime pakeisti ir pažeisti – tai žmogaus laisva valia rinktis. Dievas suteikė galią žmogui kurti ir būti savarankiškam. Bet jis nesitikėjo tokių pasekmių. Dabar Dievui skaudu matyti, kaip miršta vaikai, motinos, tėvai, kaip miršta gyvūnai, naikinama gamta – Žemė. Dievui visados skauda širdį, bet mes ir Dievas galime padėti tik tada, kai tai leidžia žmogaus atidirbtos karmos procentas, žmogaus skleidžiamos meilės galia ir laisvas pasirinkimas tikėti gyvenimu. Vienu žodžiu – negalime kištis į žmogaus veiklą, kol jie sąmoningai nepaprašo pagalbos. Ir tada kyla daug klausimų – kiek iš tikro galima padėti žmogui ir kaip jam padėti. Tamsos Angelai ateina labai tikslingu momentu – kai žmogaus daugiau niekas nebeįtikina elgtis protingai, išmintingai. Tada mes nesikišame. Nes Tamsos Angelas suteikia žmogui galimybę sugrįžti į Šviesos kelią. Kita siela gali būti atėjusi į Žemę tam, kad suteiktų aplinkiniams skausmo, kad suteiktų galimybę įvertinti paklydusių sielų gyvenimą. Jos ateina su tikslu ir su auka. Jos aukoja save vardan kitos sielos išjudinimo, atsigavimo, grįžimo į šviesos kelią. Tada mes neturime teisės tos situacijos pakeisti, nebent ta situacija tikrai išjudintų aplinkinių mąstymo ir elgsenos pokyčius. Viskas priklauso nuo žmogaus. Tarkime, nuo žmogaus ir jį supančio artimųjų žmonių pokyčio mąstyme, veikloje.

Yra sielų, kurios per daugybę savo įsikūnijimų padarė daugybę klaidų ir tik šiame gyvenime, išgyvenant kančią, įmanomą tas klaidas ištaisyti. Negi mes galime kištis tada, kai siela atidirba savo karmą? Ne, negalime. Kančioje ji atsilaisvina nuo įsikūnijimų suformuotų klaidų, ji eina pažangos keliu – tam mes negalime sutrukdyti. Bet tam yra Karminė Valdyba, kuri gali priimti sprendimą ir leisti pakeisti žmogaus likimą. Jeigu žmonių suvokime įvyksta pokytis ir žmogus atsiveria Dievui, Karminė Valdyba, gali priimti sprendimą ir leisti žmogui gyventi – suteikia galimybę dar kartą įrodyti Dievui, kad jis gali gyventi teisingai. Žmogus turi būti dėkingas Dievui už suteiktą skausmą, kuris leido jo sielai atsilaisvinti nuo jo paties suformuotos karmos. Jei žmogus nesusivoks ir darys tas pačias klaidas, kurias darydamas suformavo tokią skausmingą karmą, tai liga ar nesėkmės vėl pasikartos, bet jau be galimybės atitaisyti padėtį. Daug žmonių po išgyvento skausmo, pakeičia savo gyvenseną ir kuria teisingą, Dievo ir Visatos įstatymu atžvilgiu, gyvenimą. Bet dalis žmonių miršta. Vieni tam, kad sugrįžtų į gyvenimą pakylėti ir atsilaisvinę nuo buvusios karmos, kiti miršta tam, kad visiškai nesunaikintų savo sielos ir esybės. Tai yra, pašalinami iš gyvenimo anksčiau, nei sugebėjo pridaryti nepataisomų klaidų savo sielai ir esybei.

Mes matome skausmą žmonių akyse, matome baimę prarasti mylimą žmogų – ir mums yra labai skaudu. Skaudu ne dėl to žmogaus būsimos mirties, o dėl to, kad žmogus savo gyvenimu suformavo tokią skaudžią situaciją, kurios galėjo ir nebūti. Pačiam žmogui neįvertinti ar tai karma, ar tai sielos pasirinkimas, ar „išėmimas iš gyvenimo“. Bet yra, kaip yra. Situaciją nulėmė to žmogaus arba aplinkinių žmonių neteisingi sprendimai vienu ar kitu gyvenimo momentu, atsižvelgiant į tai, kad problema galėjo susiformuoti ir praeituose gyvenimuose. Mes mylime jus, saugom, globojam, duodam pamokas, išbandymus. Ir tik nuo jūsų priklauso su kuo ir kaip jums gyventi. O kai Karminė Valdyba leidžia įsikūnijimui padėti, tada mes organizuojame pačią įvairiausią pagalbą: tiek medikų, tiek bioenergetikų, tiek religinių vadovų. Būkite tvirti vienu momentu: kai nuoširdžiai tiki Dievu, jis visados stengiasi surasti patį teisingiausią sprendimą tai sielai (bet ne žmogui,  nes tai gali neatitikti žmogiškųjų troškimų).

Mes visados esame šalia žmogaus: ir kai jam blogai, ir kai jam gerai. Tik leiskite mums būti šalia jūsų mintyse, jūsų širdyse. Tada mums tikrai bus lengviau jums padėti.

P.S. būk rami, miela Violeta, pasaulis tik atsiveria savo naujomis žiniomis ir nauju suvokimu tau ir tavo draugams. Aš tikrai tau padėsiu susiprasti sudėtingose situacijose, kurios tau bus neaiškios, bet tu turi branginti mūsų ryšį. Aš su tavimi. Bet aš esu Dievo dalis, todėl turiu būti tavyje. Mes turime dirbti kartu. Tu turi išspinduliuoti energiją bet kurio Pakylėtojo Valdovo ar Arkangelo. O esant būtinybei ir Dievo. Būk pasiruošusi, būk švari energetiškai, tai yra mintys ir jausmai turi būti stabilūs ir teigiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *