Pavasario žaluma leidžia žmogui atsigauti po tamsos sąstingio. Bet tai poilsis ir atsigavimas kūnui, kuris buvo išsiilgęs saulės. Sielai atsigauti saulės nepakanka, reikalinga vidinė rimtis, susikaupimas ir atsivėrimas sau. Taigi, kaip bendrauti su savimi, ką reiškia pažinti save ir gilintis į savo vidų? Tai klausimai, kurie nuolat jums keliami, bet, gal būt, ne visados suprantate jų reikšmės.
Kiekvieną kartą žmogui susitelkus į save iškyla klausimas kaip suvokti tai, kas nėra aišku, kas neturi pagrindo, kas yra giliai viduje, o tu nežinai, kas tai gali būti. Todėl pirmiausia rekomenduoju atsipalaiduoti, nusišypsoti sau ir mėginti pajusti ramų savo širdies plakimą. Tuo metu jus aplieja šiluma ir gerumas, einantis iš jūsų pačių širdies. Jūs jaučiate kaip besąlyginė meilė užlieja jūsų kūną, mintis. Nurimsta jausmai, lieka tik švelnumas ir gerumas. Gal būt mintyse dar nori patriukšmauti kokia kasdienė mintis, rūpestėlis, bet jūs ją apgaubiate ta meile ir rūpesčiai nurimsta. Jūs tą, besąlyginę meilę, einančią iš jūsų širdies dovanojate sau. Jūs sau atleidžiate už tai, ko nepadarėte ar padarėte ne taip, kaip reikėjo, atleidžiate, kad skubate, daug dirbate. Atleidžiate ir suvokiate, kad tikrasis gyvenimo pajautimas – tai ne kasdienybės rūpesčiai, tai tik jūsų sukurtų pasirinkimų pasekmės. Gyvenimo pajautimas – tai ta besąlyginė meilė, tekanti iš jūsų širdies ir apgaubianti kiekvieną žmogų, kiekvieną gamtos kūrinį. Jūs savo meile apkabinate save, apkabinate savo artimus žmones, pasidžiaugiate jais, vėliau apkabinate žemę, saulę, visą visatą, kokią tik ją įsivaizduojate.
Tada vėl susikoncentruojate į širdį ir per širdyje esantį takelį nueinate link pievos, kurioje vaikšto angelai. Susitinkate savo angelus, apkabinate juos kiekvieną (kiek norite, tiek jų ir apkabinate – neanalizuokite), padėkojate jiems už globą, nuolatinę pagalbą ir apsaugą. Jeigu norite, tai pasikalbėkite su angelais, pasakykite visus savo rūpesčius, džiaugsmus. Vieną kartą meditacija gali ir baigtis toje vietoje, bet gali ji tęstis ir toliau. Apkabinę angelus einate toliau ir sutinkate save. Sutinkate savo aukštesnįjį Aš. Koks jis? Mylintis ar išsigandęs, piktas. Iš tiesų, tai ne aukštesniojo Aš apibūdinimas, tai tavo būsena, susitikus save. Tai tu gali būti visoks, tavo aukštesnysis Aš bus išmintingas, mylintis ir laukiantis klausimų. O tavo klausimas būna vienas: kas aš esu? Kokia mano paskirtis Žemėje? Atsakymas taip pat būna vienas: skleisk šviesą savo veiksmuose, mintyse, jausmuose ir visa kita tau gyvenimas duos. Tau nereikia svarstyti, kuo užsiimti, kaip save išreikšti, kaip padėti kitiems. Jeigu tu būsi pasiruošęs, gyvenimas sudarys visas sąlygas keistis. Net jeigu tavo protas kai kam ir prieštarautų, vis tiek gyvenimas tau sudarys sąlygas tau išsiskleisti. Lieka pasitikėti Kūrėju, dėkoti jam už galimybę pajusti jo šviesą, už galimybę pajusti besąlyginės meilės jausmą, einantį iš tavo širdies. Dievas sudaro visas sąlygas žmogui keistis ir skleistis, nepraleiskite progų, stebėkite savo gyvenimo ženklus. Jūs susitinkate su savo aukštesniuoju Aš, ir vietoj klausimų kas aš esu, paprašykite: „aukštesnysis mano Aš, padėk man susivokti savyje, atskleisk savo žinojimą, leisk man pajusti tave ir priimti tave į savo žemišką širdį. Gal mano egoistinis protas ir nenori atsisakyti gebėjimo gyventi uždaroje erdvėje, bet mano širdis atvira tavo meilei ir tavo žinojimui. Suteik man galimybę gyventi kartu su tavimi. Tavyje. „
Ir jus dar kartą apgaubia meilė. Besąlyginė meilė einanti iš jūsų aukštesniojo Aš. Jis nusišypso, paima jus už rankų ir nusiveda į erdvę, kurioje daugybė Pakylėtųjų Valdovų ir kitų Kosminių būtybių, kurios siekia padėti žmogui. Aukštesnysis Aš tave supažindina su Dvasios Mokytojais, kurie su tavimi dirba skirtingais momentais. Jie džiaugiasi tavo buvimu jų erdvėje ir džiaugiasi, kad priimi jų meilės energiją į savo širdį ir žinias į savo suvokimo lauką. Aukštesnysis Aš atsako, kad mes galime žengti toliau, kur yra aukščiausiasis Aš, bet norit suvokti tą erdvę, ir ten esančias idėjas, reiktų gerai pažinti save ir suvokti, ką reikia keisti savo gyvenime, kad tas žinojimas atsivertų. O čia tau, žmogau, ir gali padėti Mokytojai. Per savo širdį atėjęs į mokytojų erdvę, nusilenk jiems ir padėkok už esamą ir būsimą pagalbą. Norėk tą pagalbą priimti ir Mokytojai padės tau suprasti, ko tu nežinai, kas tave baugina ir kas kelia nusivylimą, nes tu nežinai, ko tu nežinai ir ką tau reikia žinoti. Tavo protas panikuoja, jis nežino kaip gauti informaciją, ko siekti, kaip tobulėti, bet Mokytojai tai žino. Tai nurimk, atsiverk Mokytojų globai ir jie tau parodys ko tu nežinai, paaiškins tai, ką tau reikia žinoti ir jie ras būdą kaip tai padaryti, tik tu nueik į jų erdvę. Per širdį ir besąlyginę meilę.
Aukštesnysis Aš taps tavo gyvenimo kūrėju tik tada, kai tavo žemiškasis protas gaus visu norimus atsakymus, kai širdis nurims ir kai tavyje susiformuos darna su savimi, su aplinkiniais, su Kūrėju. O tai gali padėti padaryti tavo sielos vedliai, tavo Dvasios Mokytojai, tavo angelai ir arkangelai. Išmok su jais bendrauti, klausykis, ko jie moko ir ateis laikas, kai tapsi nurimusiu protu ir leisi savyje pasireikšti savo aukštesniajam Aš. Tada tu suvoksi, kad vėl nieko nežinai ir vėl kreipsies pagalbos į mokytojus, kurie tave ves vis į gilesnį savęs pajautimą ir pažinimą. Mokytojai nenurodo kaip tau gyventi, jie sudaro sąlygas pačiam priimti sprendimus iš galimų variantų. Tik Mokytojai tau švelniai patars, kai tu jau būsi suaugęs priimti jų sprendimą. Ir Mokytojai niekada neišreikš piktų jausmų ar reikalavimų. Tik pagarbą ir meilę. Atskirkite, kada kalba Mokytojas, o kada tik tavo susireikšminęs ego ar tamsos šešėlis. Bet, einant per savo širdį ir besąlyginę meilę, kurią tu išskleidi iš savo širdies, nueisi tik pas savo aukštesnįjį Aš ir pas savo Mokytojus.
Įėjęs į Mokytojų erdvę, tu pasimėgauji ten esančia ramybe, gerumu, susirenki į save tau siunčiamas meilės bangas ir grįžti į savo žemišką gyvenimą…