Džiaugiuosi, kad pavyko parodyti grubiai, bet tiksliai Visatos sandarą. Kalbėti apie kiekvieną Visatos taško procesą ir jį aiškinti, nėra prasmės. Svarbu bendrai priimti žinią apie struktūrą ir suvokti savo žemišką paskirtį: kokiame taške esate ir link ko einate. Jūsų materialioji išraiška keičia struktūrą. Ji atlaisvėja, vadinasi, su laiku, jus palies dar daugiau Visatos Išminties energijų. Su sunkiąja išraiška tenka dirbti tam tikros paskirties energijoms. O kai energetika atlaisvėja – jungiasi kitos paskirties energijos. Kai žmogiškoji struktūra pasikeičia iš principo, gaunasi tarsi energetinė iškrova. Sprogimas vyksta ir Visata prisipildo naujomis energijomis. Įvyksta energetinis sprogimas ir atsiranda nauja gyvybė. Žmogus (mokslininkas) tai ir bando įrodyti: kad įvykus Visatoje didžiajam sprogimui, atsiranda gyvybė. Ji neatsiranda iš niekur. Vyksta procesas viename lygmenyje, jis pasiekia tam tikrą rezultatą, įvyksta energetinis sprogimas ir atsiranda naujos energijos, naujos gyvybės formos. Įvykstant energetiniam sprogimui neišnyksta to sprogimo šaltinio sąmoninga gyvybė. Ji pereina į kitą lygmenį, ir išlieka „gyva”. Susprogsta žemesnio lygmens energetinė struktūra ir ji išsiskaido. O į naują formą sugrįžta dalis buvusios sąmoningos gyvybės, kad palaikyti išmintį naujoje struktūroje. Taip buvo ir Žemėje. Įvykus didžiajam sprogimui, susiformavo Žemė. Į Žemę nusileido buvusios išmintingos sąmoningos struktūros ir gyveno kartu su naujai besiformuojančia gyvybės forma. Čia kaip ir pasiteisina Darvino teorija. Bet pasaulyje gyveno sąmoningi žmonės ir žemiškoji struktūra. Gyvenimas vyko, procesas darė savo. Sąmoningos, išmintingos sielos juo labiau jungėsi su žemiškomis naujomis gyvybėmis, tuo labiau silpo. Nes jos išsiskaidė, susijungdamos su naujai besiformuojančiu žmogumi. Taip ir išnyko didieji išminčiai, kurie suprato Visatos tiesas. Bet tokia jų paskirtis. Jie atidavė savo energiją tam, kad žmogus savarankiškai formuotų naują idėją, vyktų naujas procesas. Ir kad tas procesas išsivystytų iki naujo sprogimo. Šis sprogimas žmonių laiku vyks dar labai negreitai, bet Išminties atžvilgiu, jau užfiksuotas Žemės sprogimas ir naujos energetinės bangos pasiskleidimas Visatoje. Šis procesas Visatos atžvilgiu, yra tikslingas, siektinas. Tik žmogui jis gali pasirodyti neteisingu ir žiauriu. Bet tik iki tol, kol suvoks, kokia didžiulė nauda Visatai, kai, šiuo atveju – žmogus, pajėgia sukurti tokį galingą procesą: pakelti energiją iš pačio žemiausio taško į aukštesnį ir leisti įvykti žemesnio lygio struktūrai susprogti ir sprogstant sukurti naują gyvybę. Kelias naujas gyvybės išraiškas. Tai nuolatinis amžinas procesas.
III knyga. Kodėl aš taip skirstau savo rašymą? Todėl, kad tai yra etapai. Pažinimo link – tai savęs pažinimas, aplinkos pažinimas, subtiliojo pasaulio pažinimas. II dalis – pažinimo procesas. Daugybė išgyvenimų, tiek psichologinių, tiek fizinių: ir energetiniai deginimai, psichologiniai lūžiai ir nuolatinis ieškojimas, nuolatinė vidinė kova. Dabar prasideda trečias etapas. Pagaliau sugebėjau suvaldyti baimę ir sugebėjau priimti informaciją, kuri mano žmogiškam protui buvo per sunki, o širdžiai per skaudi. Atrodo, kiekvienas procesas, paėmus jį atskirai yra betikslis, nesuprantamas. Kai suvoki eigą – viskas labai nuoseklu: baimės iškėlimas, vidinis skausmas, bet kartu ir branda- žinojimas, kad su tuo skausmu galiu susitvarkyti pati ir pasirinkimas, kas man iš tiesu „svarbiausia”. Naujoji informacija atėjo tik po to, kai iškilo klausimas, kas man svarbiau: padėti žmogui darant masažus ar kažkas kita. Kilo vaizdinys: tas pats daugiaaukštis namas (iš sapno), kuriame aš apsilankiau ir nebebijojau. Aš palipau ant stogo ir nuskridau. Aukštai į šviesą. Buvo nuostabus jausmas. Bet kilo mintis – nenoriu skristi, noriu likti Žemėje ir padėti žmonėms: daryti seansus, padėti žmogui susigaudyti savyje, tai yra, būti naudingai žmogui. Ir ką pajaučiau? Tuštumą. Seansai – tai techninis darbas. Jį galiu daryti bet kada. O kilti į šviesą, į naują suvokimą reikia jėgos ir galimybių. Ir tai turi būti siektina. Tada aš vėl pakilau nuo to stogo į tą šviesą. Ir iš karto kilo mintis: sėsk rašyti. Taip ir parašiau šią naują dalį, nebijodama ir neatmesdama informacijos. Mažiausia baimė ar suabejojimas duodama žinia, iš karto ją užblokuoja ir vėl įeiti į tą virpesį yra sunku. Ne vien nuo mano noro tai priklauso. Bet man pavyko. Jausmas nuostabus. Ne be reikalo prieš savaitę kilo mintis, kad turėtume pakeisti tinklapio pavadinimą į Visatos pažinimo link. Tai padarėme (taip mąstėme), todėl, kad į google įvedus šiuos tris žodžius, geriausiai atidaro mano tinklapį. Bet mintis, atrodo, buvo užslėpta. Prasideda naujas etapas. Mieli skaitytojai, džiaugiuosi jus turėdama, nes nemanau, kad gaučiau šias žinias, jei nebūtų sudaryta galimybė jų paskaityti kitiems. Todėl ačiū, kad skaitote, „manieji” tai įvertina… 2014 02 08