Aleksandras Makedonietis.
Noriu pakalbėti apie sąskambį, kuris egzistuoja tarp žmonių, tarp idėjų, tarp energijų. Kiekviena žmogaus išreikšta mintis, išgyventas jausmas suvirpa erdvėje tam tikru dažniu. Jei idėja suvirpa tuo pačiu dažniu kaip tu – tai vadinasi sąskambiu. Sąskambio dėka lengvai priimama ir perduodama informacija, nes ji yra priimtina. Priimtina ir suvokiama. Todėl, Pakylėtieji Valdovai stebi žmonių vibracijų dažnius, stebi, kokie sąskambiai įvyktų vienu ar kitu atveju. Taip Pakylėtieji Valdovai pasirenka žmones, kurie geriausiai gali įsiklausyti į tam tikrą informaciją. Informacija perduodama, bet norisi, kad ji būtų priimama kaip galima mažiau iškreipiant. Bet kokia informacija, ar tai būtų vidinis žinojimas, nuojauta – ji ateina iš Žemės informacinio lauko. Iš Žemės erdvės energetinio lauko. Vadinasi, ji turi rasti sąskambį su žmogaus energetiniu lauku. Taip ši informacija pasiektų žmogaus protą ir širdį. Pavyzdžiui, jūs einate triukšminga gatve. Kalbasi žmonės, važiuoja mašinos, daugybė kitų garsų. Bet jūs jų nesureikšminate ir neįsigilinate, net neatskiriate vienas nuo kito. Bet, jeigu netyčią išgirstumėte savo mėgstamą dainą, tai iš karto ją išskirtumėte iš bendro garsinio fono. Nes ši daina randa sąskambį su jūsų širdimi. Su jūsų jausmais, buvusiais išgyvenimais. Taip ir bendrame energetiniame lauke nuolat skamba įvairiausi garsai, nuolat virpa informacija tam tikru dažniu. Vienam žmogui ji lengvai prieinama, kitam visai neprieinama. Vieni gali girdėti ir matyti daugiau, nei tai priimtina jūsų pasaulyje. Matyti ir girdėti daugiau gali tada, kai tavo protas ir širdis nepaneigia to, ką girdi. Kai tai neprieštarauja žmogaus priimtinam suvokimui apie gyvenimą. Kyla klausimas, kas yra gyvenimas? Ar tai tik ta dalis, kurią mes galime priimti remdamiesi savo išgyvenimais, patirtimi, visuomenės normomis? Ar tai nuolat kintantis gyvenimas? Nes jeigu žmogus neužblokuoja savo aiškiaregystės ar aiškiagirdystės, jis gali pamatyti ir išgirsti daug daugiau. Ir tai yra realu. Tai ne vaizduotė, tai ne mistika. Tiesiog, žmogaus smegenyse atsiblokuoja tam tikrų ląstelių veikla ir jis gali pajusti ne tik vieno dažnio skleidžiamą informaciją, pvz. materialaus pasaulio suvokimą, bet gali pajusti, pamatyti, išgirsti ir kito dažnio formuojamą informaciją. Aiškiaregys ar bioenergetikas nėra stebukladarys. Jis tik pajėgia suvokti kito dažnio aplink jį formuojamą ir esančią informaciją. Visados aplink jus yra kelių sluoksnių informacija. Ir žmogus pajėgs suprasti tik tą jį supančią informaciją, kuri ras sąskambį su juo vidumi. Vienam žmogui vieni dalykai yra svarbūs, kitam – kiti. Ir visi yra teisūs, nes kiekvienas žmogus gyvena savo pasaulio suvokimo lygmenyje. Kiekvienas pagauna informacija iš jį supančios aplinkos pagal tai, kaip jis yra pajėgus ją priimti. Bet informacija visados yra. Yra tiek iš pačio žemiausio lygmens, tiek iš pačio aukščiausio – subtiliojo pasaulio lygmens. Informacija visados šalia. Tik, prisiminus traukos dėsnį – kad panašus panašų traukia, reikia pripažinti, kad jūs savo aplinkoje turite daugiau tuos žmones, kurie skleidžia panašias vibracijas ir kurie turi tarpusavio sąskambį. Todėl žmogui bręstant, jis gali prarasti artimuosius, draugus, nes jiems tampa nebesuprantamas jūsų pasaulio suvokimas ir jūs jiems tampate neįdomūs.
Pakylėtieji Valdovai negali perduoti informacijos kiekvienam žmogui, nes labai skiriasi informacijos perdavimo ir priėmimo impulsai. Tiesiog, žmogaus „imtuvai“ nesuderinti priimti Pakylėtųjų Valdovų energetinius impulsus. Bet čia ir tėra kliūtis. Kitos kliūties nėra. Viskas priklauso nuo suderinamumo, nuo sąskambio tarp žmogaus ir subtiliojo pasaulio. Žmogui keliant savo vibracijas, atsilaisvina blokai, atsilaisvina suvokimas – keičiasi informacijos priėmimo dažnis. Ir jis gali prisitaikyti prie aukštesnių vibracijų, bei išgirsti informaciją. Dažnai jaučiate, kad kažko nesuprantate, nesuvokiate, nors širdimi jaučiate „kažką“. Impulsus tarsi pagaunate, bet jie nepersiformuoja į suvokiamą žinią. Suvokimo lygis skiriasi nuo pagaunamos informacijos lygio. Bet, šis laikotarpis Žemėje leidžia suaktyvinti žmonių sugebėjimus įsiklausyti į savo vidinį balsą, vidinį žinojimą. Sugebėjimą susisiekti su jus supančiais angelais, arkangelais, mylimais, bet jau išėjusiais iš Žemės erdvės, žmonėmis ir t.t.
Tą sąskambio suderinamumą tarp žmogaus ir subtiliojo pasaulio labai suaktyvina tvirtas tikėjimas Dievu, betarpiškas bendravimas su Dievu. Vien toks bendravimas žmoguje atlaisvina daugybę blokų be ypatingų žmogaus pastangų. Tai apvalo žmogaus energetiką, bei jo gyvenamąją aplinką. Dievu tikintis žmogus, pats to nežinodamas, labai padeda sau apvalyti, atlaisvinti blokus, bręsti. Bet, tikėjimas ir religijos pripažinimas yra du skirtingi dalykai. Jie, žinoma, gali vienas kitam neprieštarauti, bet, dažniausiai, griežtas religinių dogmų laikymasis, kaip tik atitolina žmogų nuo Tikėjimo ir Pasitikėjimo Dievu. Dievas, pirmiausia, yra Draugas. Jis nebaudžia, nesmerkia ir neformuoja negatyvumo – neskatina kariauti, neskatina susireikšminti, išsiskirti, laikyti save aukščiau už kitus.
Tikėjimas ir Pasitikėjimas Dievu – tai betarpiškas bendravimas su pačiu nuoširdžiausiu, mylimiausiu, geriausiai suprantančiu ir sugebančiu padėti, draugu. Ir tas Draugas visados turi būti žmogaus širdyje. Visados. Kiekvieną gyvenimo akimirką turi išjausti pilnatvę, harmoniją, apsaugą. Apsaugą nuo išorės veiksnių, apsaugą nuo vidinių išgyvenimų. Jei to nėra, tai kreipkis į Dievą iš naujo ir mėgink jį išjausti, išgyventi iš naujo. Dievas šimtu procentu apsaugo tą, kuris juo šimtu procentu tiki ir pasitiki. Be jokių „bet“, „gal“, „kodėl“…
Bendraudami su Dievu, kaip su pačiu artimiausiu draugu, tėvu, motina, broliu, sese – tu, žmogau, labiausiai padedi sau. Tas bendravimas apvalo tave, išgrynina tave. Sąskambis su subtiliuoju pasauliu vis stiprėja. Kam to reikia? Dėl brandos. Žmogus privalo dvasiškai bręsti. Privalo tobulėti, privalo žengti į priekį, o ne atgal. Vadinasi, sugebėti įsiklausyti į savo intuiciją, į savo vidinį žinojimą, būtina. Taip jūs gaunate tikslią informaciją iš aplinkos, o ne iškreiptą jūsų asmeniškumo informaciją. Kai jūs gaunamą informaciją priimate tik per savo asmeniškumo prizmę, ji tampa iškreipta. Atsivėrimas Dievui neleidžia jūsų užgožti jūsų asmeniškumui, egoistiškumui. Tai iš tiesų didžiulė pagalba jums. Arba jos atsisakote, laisva valia paneigdami Dievo buvimą, arba ją gaunate Tikėdami ir Pasitikėdami Dievu. Dievas yra. Bet ar jūs juo tikite ar netikite, tai priklauso nuo jūsų sąskambio, nuo jūsų suvokimo galimybių. Galite Dievą neigti – jūs būsite teisūs savame gyvenimo lygmenyje, bet tai bus vienadienio gyvenimo lygmuo, kur žmogus gimė iš dulkės ir virsta dulke. Žmogui nuolat tobulėjant, suvokimas vis plečiasi, atsiranda sąskambis su kito dažnio informacija ir pasaulis atsiveria kitomis spalvomis, galimybėmis. Taip jūs tobulėjate. Dievas yra. Tik nuo jūsų suvokimo dažnio priklauso ar tai jaučiate ar ne.