Dievas sukūrė Visatą ir pripildė ją kūrybinės energijos. Visa Visata „kvėpuoja” gyvybe. Norinčiam įžengti į subtilųjį pasaulį žmogui reikalinga surasti vidinę ramybę savyje. Išmokti gyventi čia ir ten. Kasdienybė turi didžiulę įtaką žmogui, bet subtiliojo pasaulio pažinimas atveria naujas galimybes. Kai žmogus įvaldo savo kasdienybę ir pasiekia savo vidinės harmonijos būseną, jam gali atsiverti subtilusis pasaulis. Į šį pasaulį įžengdavo žmonės, kurie buvo pasiekę nušvitimą. Bet šiame amžiuje riba tarp šių pasaulių yra nedidelė, todėl ją pajusti, suprasti gali daugiau žmonių. Subtiliojo pasaulio atsivėrimas – tai naujas suvokimas. Nėra lengva žmogui peržengti šią ribą ir išlikti tvirtam. Ypač sunku tiems, kurių ego ir prisirišimas prie žemiško gyvenimo stiliaus yra stiprus. Sunku ir tiems, kurie nepajėgia susitaikyti su tuo, kad žmogaus paskirtis yra kitokia, nei per šimtmečius mėgino suprasti ir priimti. Sakysite, žmonės yra pasiruošę įeiti į tą pasaulį, bet kodėl tai nevyksta? Todėl, kad laikosi įsikibę tam tikrų stereotipų, įvaizdžių. Mes norime, kad žmogus neprisirištų prie informacijos, kuri nėra teisinga. Kodėl tai gali įvykti? Kolektyvinėje sąmonėje (arba tiesiog žmogaus erdvėje) yra daug tamsios energijos, kuri nenori, kad žmogus pereitų į subtilųjį pasaulį. Tame pasaulyje tamsiosios energijos negali egzistuoti. Todėl, norėdamos išlikti, jos apgaule mėgins žmogui pateikti daug netiesos apie subtilųjį pasaulį. Tamsiosios jėgos yra labai gudrios. Jos sugeba bendrauti su žmogaus ego, moka subtiliai įtakoti žmogų. Ir žmogus, nesuvokdamas apgaulės, priims pasiūlymą arba neteisingą subtiliojo pasaulio supratimą. Todėl mes dirbame labai atsargiai. Žmogus turi save pažinti, suprasti savo silpnąsias vietas ir mokėti su jomis susitvarkyti bet kada ir bet kokioje situacijoje. Ne veltui religinėse knygose rašoma, kaip velnias gundė Jėzų. Jis jam siūlė didžiausius turtus ir galią, kad tik suabejotų Dievo tiesa. Nemanykite, kad dabar taip nebėra. Žmogus yra gundomas. Arba, kitaip tariant, tamsiosios energijos (kurios yra sukurtos pačių žmonių), norėdamos išlikti, deda visas pastangas, kad žmogus neatsilaikytų pagundai, kad žmogaus ego sustiprėtų. Juo žmogus yra jautresnis ir atviresnis, tuo stipriau ir paslaptingiau jis traukiamos atgal. Todėl mes su žmonėmis dirbame ilgai ir kruopščiai. Pirmiausia, suformuojame įvairias gyvenimiškas situacijas, kur žmogus nuolat turi priimti sprendimą: kaip gyventi toliau. Yra tikrinamas jo ego, jo žemiškumo laipsnis – jo prisirišimas prie kasdienybės ir materialumo. Po to nuolat dirbama su juo psichologiškai: iškeliame situacijas ir tikriname, kaip jas moka suvaldyti kasdienybėje. Tokiu atveju išryškėja jo vertybės: išryškėja ar jo deklaruojamos idėjos atitinka jo elgesį. Kiekvieną kartą duodame pamoką ir stebime žmogaus pasirinkimą. Ir tik tada keičiame jo energijas. Žmogus į Žemę yra įėjęs su tam tikrų energijų deriniu ir jos pritaikytos išgyventi Žemės erdvėje. Bet jeigu žmogui pavyksta suformuoti save taip, kad jis gali „išeiti” į Visatos erdvę, tada aktyvuojamos arba tiesiog keičiamos tam tikros energijos. Žmogus vėl patiria įvairius išbandymus: jam skauda fiziškai, iškyla įvairių psichologinių problemų. Čia dirbame palengva, nes Visatos energijos yra stiprios ir jos gali pažeisti žmogaus struktūrą, jeigu žmogus nėra iki galo tam pasiruošęs. Todėl siekiantieji Visatos pažinimo tegu neskuba to daryti. Viskas eina proporcingai tolygiai: susitvarkai su žemiškomis problemomis – atsiveria nauja energija ir galimybė. Susitvarkai su kita savo vidine problema – gauni naują energiją. O energijai įeiti į Žemės erdvę irgi reikia laiko. Įeiti ir įsitvirtinti žmogaus energetikoje. Čia veikia ir fizikos dėsniai. Nes žmogaus kūnas turi prisiderinti prie naujos energijos pokyčio. Energijos iš Visatos yra kitų dažnių, nei žmogaus erdvės. Todėl virpėjimų dažniai turi susiderinti. Kai kada kūnas gali nepriimti naujos energijos – iškyla net liga su aukšta temperatūra, kad sudegintų pokyčio metu atskylančią nereikalingą energiją. Žmogus gali jausti nuovargį, šaltį, drebulį. Bet viskas praeina. Jeigu supratote, kad gavote naujos energijos bangą – išlikite ramūs ir laukite, kol ši banga prisiderins. Jeigu žmogus savo apsisprendimu nebuvo visiškai pasiruošęs priimti naujos energijos, tai šios energijos prisijungimas gali iššaukti ir neigiamas gyvenimiškas situacijas, kurios žmogui suteikia skausmo. Apsivalymui ir prisiderinimui reikalingas laikas. Po to stebime, kaip žmogus „susidoroja” su naujais pokyčiais, naujomis žiniomis. Stebime, ar lengvai priima naujumą ne tik mintimis, bet ir savo kasdieniu gyvenimu. Ir taip žingsnis po žingsnio žmogus keliauja pažinimo link. Stipresnių energijų ir naujo suvokimo galimybės nebus duodamos didesnės, nei pajėgia priimti ir panaudoti, neįveliant savojo ego. Kiekviena duota energija sustiprina minties galią, padeda suvokti gyvenimo dėsnius. Tai yra didžiulė jėga ir ji negali būti naudojama tamsiųjų jėgų stiprinimui. Mes dirbame labai atsakingai, negalime stiprinti tamsiųjų jėgų. Mes turime iškelti žmogų į aukštesnį lygmenį. O iškelti žmogų galime, eidami per jo vidinį pasaulį. Ir jeigu žmogus suabejos savo pasirinkimu, o turės galią – jis savo elgesiu, savo troškimais sustiprins tamsiąsias energijas. Ir vėl tektų daug ir sunkiai dirbti, kol atstatytume pusiausvyrą tarp gėrio ir blogio. Ir būtų dar daugiau darbo iškeliant žmogų į aukštesnių vibracijų pasaulį. Jums sunku gyventi ties riba tarp žemiško gyvenimo ir subtiliojo pasaulio. O mums sunku išlaikyti ribą, kai duodame naują energiją, sustipriname žmogų, o žmogus tą energiją gali panaudoti dvejopai. Negalime duoti daugiau jėgos, nei pajėgsime kartu ją suvaldyti. Riba ir atsakomybė yra didelė. Kas yra juodoji magija? – ribos peržengimas. Duotos stiprios energijos panaudojimas, kuriant tamsiąją energiją. Šito stiprinti mes nenorime ir negalime. Todėl su kiekvienu žmogumi dirbame ramiai, po truputį. Geriau su žmogumi dirbti kelias inkarnacijas, nei padaryti žalą žmogui ir visai žmonijai. Mes siekiame kartu peržengti tą ribą, kai žmogus galės gyventi nevaldomas tamsiosios energijos. Jis bus laisvas ir kūrybingas.