Žmogaus atmintis leidžia prisiminti buvusius gyvenimus. Gal sąmonė to ir neužfiksuoja, bet atmintyje išlieka viskas: kas žmoguje buvo, yra ir visi numatomi įvykiai. Tai atmintis, gauta iš Visatos Išminties. Šią atmintį, gyvybė nešiojasi visą savo egzistavimo laikotarpį, t.y. amžinai. Šią atmintį žmogui sunku suvokti, kai kam ir neįmanoma, net nekyla toks poreikis. Bet kai kada ši atmintis pasireiškia. Žmogus netenka sąmonės. Jis atsijungia ir persikelia į Visatos Išminties sluoksnius, kur ta atmintis yra išgryninama, apvaloma. Seanso metu broliui atlikai transendentinį nuskaitymą. Tai labai kruopštus darbas, reikalaujantis didžiulio pasiruošimo. Žmogus net nesuvokia, kaip ir kiek ilgai tam ruošiasi. Bet mes tai vykdome. Ir kai pastebime tinkamai susiklosčiusią situaciją – organizuojame transendentinį nuskaitymą ir atminties valymą. Žmoguje esanti giluminė atmintis per įvairius gyvenimus „prisipildo“ tam tikromis emocijomis, išgyvenimais. Įvyksta tarsi informacijos prisirišimas, kuris yra žemesnės energetinės kilmės, nei atmintis. Žmogaus giluminė atmintis yra suteikta Visatos Išminties ir, panaudojant dieviškąją kūrybinę galią, susiformuoja kūrybinga gyvybė. Šioje atmintyje užsifiksuoja visa „istorija“ (Visatos ir gyvybės egzistavimo istorija). Gyvybė, pasireiškusi materialioje plotmėje, pvz. apsigyvenusi Žemėje, formuoja įvykius, išgyvenimus ir kai kurie įvykiai turi tokią reikšmę, kad pasilieka giluminėje atmintyje. Taip formuojasi tolimesnis vystymosi kelias. Bet žmogus, išgyvendamas įvykius, gali į atmintį įsileisti ir emocijas. Taip gaunasi prisirišimas prie buvusio įvykio. Žmogus to gali neprisiminti. Bet tą akimirką, kai įvyko ypatingai emocianalus įvykis, kartu su atmintimi į giluminę atmintį nusėda ir emocija. Giluminė atmintis ir žmogiškos emocijos yra skirtingų virpėjimų dažnių. Juo daugiau „prikibusių“ emocijų, tuo sunkiau žmogaus esybei su gilumine atmintimi kilti į tinkamą energetinį lygmenį. Todėl, įvykus transendentiniam nuskaitymui, buvo atlikta atminties diagnozė. Tu gi jautei, kad nuskaitomas žmogaus laukas, tai, kas įdėta į žmogų iš Išminties ir kas yra „prikibę“ per įsikūnijimus. Nuskaitymo metu buvo rasta daug nusėdimų, prisirišimų. Juos sudėtinga, bet įmanoma sudeginti, pasitelkiant aukštų energetinių virpesių bangą. Bet pas brolį užtikome skausmą. Tai emocinis prisirišimas. Jis buvo „nužudytas“ kažkuriame gyvenime. Jis buvo moteris (tai tu jautei) ir buvo nužudytas. Tas skausmas „prisirišo“ prie giluminės atminties, nes tai labai skaudi emocinė iškrova. Ji giliai įstringa į giluminę atmintį. Paprasta mirtis taip žmogaus nepaveikia, kaip sąmoningas nužudymas. Tau teko tą emocinę iškrovą atlaisvinti per savo jausmus. Ji turėjo „išsikelti“ į paviršių ir atsijungti nuo brolio giluminės atminties. Deja, kitaip nebuvo galima jos atjungti. Ji turėjo išsireikšti materialioje erdvėje. Tu jautei žudomo žmogaus beviltišką skausmą, jautei žudiko kaltę ir, kartu, išgyvenai tikros mirties skausmą. To nesuvokei, bet jautei ir brolio mirtį. Brolis iš tikrųjų atsijungė, nes jis turėjo ne tik emociškai, bet ir fiziškai išgyventi mirtį. Kūnas buvo atjungtas kelioms sekundėms, kai įvyko mirtis. O jo sąmonė buvo atjungta tol, kol tu emociškai išgyvenai mirtį. Jis tikrai buvo „miręs“. Ta tavo baimė, kad mirė brolis, buvo tikra ir neapgaulinga. Jis, kelioms sekundės dalims, buvo miręs. Bet kūno sandara nespėjo to užfiksuoti, todėl pažeidimų kūnui neįvyko. Dabar jautiesi kaip žudikė. Suprask, darant transendentinį nuskaitymą ir valymą, tau teko padėti atsijungti pačiai skaudžiausiai emocijai. Tu nieko nenužudei, niekam nepakenkei. Atvirkščiai, padėjai mirties emocijai atsijungti nuo giluminės atminties. Įsivaizduoji, ką tai reiškia? Tikriausiai ne. Daugelis gydytojų moka žmones užhipnotizuoti ir padeda prisiminti buvusius įvykius, juos iš naujo išgyventi ir susitaikyti. Bet jeigu žmogus žuvo nukankintas – kas jam begali padėti? Kodėl broliui buvo tokia karma, tai jau kitas klausimas. Dabar diskusija vyksta apie atminties išvalymą. Su mirusiu žmogumi niekas nebedirba… O pagalbos tikrai reikia. Tą emocinę įkrovą jis atsineša į savo gyvenimą. Yra specialistų, kurie pajėgia užfiksuoti tokią emocinę įkrovą, bet jie palieka pačiam žmogui su tuo tvarkytis. Įdomu, kaip pačiam žmogui numirti, nenumirus amžiams… todėl tai galima atlikti tik mūsų priežiūroje ir tik su dviem „stipriais“ žmonėmis: su tuo, kuriam darėme ir su tuo, kas tai darė. Ar galėjai tu numirti nuo psichologinio skausmo? Jeigu nebūtum pasiruošusi ir jau kažką panašaus išgyvenusi – taip. Bet seansų metu jau yra tekę išgyventi daug psichologinių skausmų, organizmas prie to yra prisiderinęs ir pajėgus atlaikyti. Tau nekėlėme pavojaus. Kitas, galbūt, nebūtų to atlaikęs. Bet nebijok, viską darėme ypatingai kruopščiai. Be to, tai ne mano lygmens energijos dirbo. Mes, kurios rašome, esame daug silpnesnės, bet mes stebėjome procesą ir kiek reikėjo, padėjome. Dirbo galingesnės energijos. Suorganizuoti mirtį gali tik tos energijos, kurios suteikia gyvybę. Džiaugiamės, kad mums kartu pavyko atlikti tokį rimtą darbą. Žmogus Žemėje save laiko sudėtingu mechanizmu, o ką jau kalbėti apie Visatos žmogų, apie giluminę atmintį ir apie daugybę dalykų, kurie dar neatsiskleidė žmogaus sąmonėje. Kodėl tai darome ir parodome – dėl kolektyvinės sąmonės keitimo. Mėginame ją priderinti prie aukštesnių vibracijų. Todėl keičiame ir jausmus, ir suvokimą. Brolio giluminė atmintis apsivalė. Dabar jis išgyvens naujus potyrius, nes jo tolimesnį vystymąsi neblokuos žemų energijų prisijungimai. Buvo apvalyta daug emocijų, prisirišimų, bet tik viena buvo tokia skaudi. Beje, čia buvo atminties apvalymas. Žmogaus struktūra turi ir daugiau „niuansų“, kuriuos galima sureguliuoti žemiškoje erdvėje su mūsų pagalba. Po pavykusio bandymo, mes iškeliame naujas užduotis sau ir žmogui. Ir tikrai jas įgyvendinsime. Tau dabar sunku? Nebijok, į tavo atmintį neįėjo šis patirtas skausmas, nes viskas vyko „online“ rėžimu. Viskas vyko aukštoje energetinėje aplinkoje, tas skausmas susidegino. Žinoma, tavo žemiškoje atmintyje tai išliko. Bet tu turi „nuostabią“ savybę viską greitai pamiršti ir tai išnyks iš žemiškos atminties. Beje, pagalvok, kiek emocijų tu pajėgi išgyventi per vieną gyvenimą. Jokiu kitu gyvenimo būdu neišgyvensi tiek emocijų. Vadinasi, gyveni kelis gyvenimus iš karto. O tai nuostabu žmogui, kurio paskirtis išgyventi ir kurti. Pakalbėkime dar apie vieną esminį įvykį to seanso metu. Mes jau rašėme anksčiau (o tau atrodė keista, kodėl rašome apie mirtį), kad mirties akivaizdoje, kai žmogus yra pasiruošęs, jo esybė gali pakilti į aukštą lygmenį. Brolio mirties akimirkoje, kai atsijungė aukos skausmas, energetinė esybė išėjo į kitus matmenis. Ji pajėgė atsilaisvinti ir išeiti į tuos lygmenis, į kuriuos buvo numatyta pakilti. Jis „parsinešė“ naujas galimybes ir naujus tikslus. Mirti nemirus – tai išėjimas į penktą lygmenį. Jo sąmonė sugrįžo į Žemę, bet jis jau gyvena kitame lygmenyje. Perėjimas įvyko. Ir jis išgyveno. Kaip klostysis jo gyvenimas dabar – mes labai stebėsime. Jis iš pradžių nepajus ypatingų žemiškų pokyčių (tik nedidelės problemos su sveikata), bet energetiniame lygmenyje vyks didžiuliai procesai. Vyks priderinimas aukštesnio lygmes prie žemesnio. Ir (kai iš tikrųjų mirs pagal žemiškąjį suvokimą) tikrai pereis su savo sąmone į kitą lygmenį. Užsibrėžtas rezultatas jau pasiektas. Dabar laukia kitokio pobūdžio darbai.