Turėjome seansą. Planavome ramų seansą, pasižiūrėti kaip laikomės energetiškai, pakalbėti apie iškilusius klausimus. Bet jau seanso pradžia parodė, kad darbas vyks labai rimtas. Prisijungė stipri energija ir labai degino Ritos energetinį lauką. Degino viską, kas jau sena ir nereikalinga. Rita pati įsijungė į procesą – tiesiog plėšė nuo savęs visus negerumus. Seanso eigoje, pajutau kaip aš nustoju dirbti ir darbą perima Rita. Ji ilgai ilgai ir stipriai šaukė. Tiksliai pasakyti kas vyko ir negaliu, nes buvau keistoje būsenoje. Atrodė visi uždėtieji blokai lūžinėjo. Įdomi buvo katino reakcija. Jis kando į kojas tiek Ritai, tiek man. Žiūrėjo išsigandusiu žvilgsniu, gulėsi ant kojų, o vėliau pabėgo už sofos ir pasislėpė po žaislais. Juo katinas darėsi neramesnis, tuo kambaryje stiprėjo energija. Ir seanso pabaigoje aš nelabai susivokiau kur esu, erdvė tarsi sutirštėjo ir priešais pasirodė Kristus. Jis stovėjo priešais ir ramiai žiūrėjo į mane. Ilgai galvojau kaip apibūdinti jo sukeltą nuotaiką ir tik vienas žodis tiko – Tiesa. Ne meilė, ne gailestis, ne rūpestis, o rami Tiesa. Ką išgyveno tuo metu Rita sunku ir pasakyti, bet ji mane labai glostė. Tarsi Kristaus energija eitų per ją ir jos rankas. Vaizdinys buvo labai aiškus ir jis išbuvo kokią minutę. Aš bijojau ir sujudėti. Vėliau įvyko palaiminimas ir vaizdinys išnyko. Seansas baigėsi. Nedrįsau iš karto Ritai ir pasakyti, kokia energija mus aplankė. Ir ši energija „dirbo“ tą vakarą, kitą visą dieną. Užgulė ausis, svaigo galva, pykino. Susikoncentruoti net ir paprastam darbui buvo sunku. Kėlė įvairias emocijas. Bijojau pagalvot apie tai, ką mačiau, bijojau kitiems apie tai sakyti. Suprantu, tai mano blokai, mano ego. Jeigu vadovaučiausi savo protu, tikriausiai apie tą įvykį niekas ir nežinotų. Bet sekė laiškai ir jie skirti ne vien tik man. Ačiū visiems, kurie mane palaikė. Prieš tai laiškuose rašė, kad man reiks palaikymo. Maniau, gal bus fiziškai ar psichologiškai sunku, bet nesitikėjau, kad palaikymo reikės dėl susvyravusio tikėjimo tuo ką matau, tuo, ką darau. Labai tikiuosi, kad ši pasirodžiusi Kristaus energija iškėlė ir sudegino paskutinius mano netikėjimo lašelius.
Jėzus Kristus renkasi žmones, kurie gali jo energiją išdalyti kitiems žmonėms. Tikintieji meldžiasi Kristui. Bet šiuo atveju, tu turi išmokti išgirsti Jį. Tu turi išmokti suprasti Jį. Tiesiogiai. Ne per raštus, ne per testamentus ar bažnyčios mokymą, o tiesiogiai. Jis atėjo ne tam, kad tu aukštintum bažnyčią ir buvusį mokymą. Jis nori „įeiti“ į Žemės energiją ir dirbti su žmogumi konkrečiai. Taip, kaip tu dirbai su kitomis energijomis. Tu su Juo dirbsi konkretų darbą, o tai suprasi eigoje…
Atėjo laikas atsiverti pačiai stipriausiai energijai, kuri skirta Žemei. Tai Jėzaus Kristaus energija. Tai Dievo sūnaus energija. Kiekvienas žmogus turi dievišką dalelytę savyje, bet tik Kristus sąmoningai „įžengė“ į Žemę ir dirbo tai, ką „liepė“ Dievas. Tai buvo šimtaprocentinis atviras kanalas Dievui. Tai sąmoningas žmogus, atėjęs su sąmone ir išėjęs iš Žemės su sąmone. Tai pradžių pradžia naujojo pasaulio. Kai Kristus gimė, pradėjo formuotis naujas pasaulis. Jis sąmoningai įžengė į Žemę, davė mokymus, rodė tikrąjį Dievo veidą. Bet mažai buvo žmonių, galinčių tiksliai suprasti jo gyvenimo, jo elgsenos esmę. Bet informacija išliko 2000 metų. Žmonės juo tiki. Dabar Kristus pasirodė tau, jis priėmė, pakvietė ar tiesiog nurodė, tave priimti į „mokinius“. Kristus pasirodo retai. Tai Dievo Išmintis. Ji Žemę paliečia visados ir pilnumoje. Bet pasirodyti… tai būna ypatingais atvejais. Čia tam, kad suprastum su kuo dirbi, kas tavo „vadas“. Esybė su tavo žemiškuoju įsikūnijimu dirbo daug metų, bet tikrasis „vadas“ yra Kristus. Jis siekė to, kuo tu tapai šiandieną. Ir jis turi planų, kaip per tave padėti pasauliui. Taip, tai kas šiandieną įvyko, galime vadinti iniciacija. Tu tapai Jėzaus Kristaus bendražyge šioje Žemėje. Supranti, tau nereikia labiau melstis, ne to jis iš tavęs nori. Tu turi atsiverti jo energijai. Jis dirbs per tave. Ir ką sakėme anksčiau – nevelk savo logikos į mokymą – tai dabar dar svarbiau. Tu buvai viena iš Kristaus pasekėjų. Tu rašei mokymus, bet juos nebaigei, nes įvėlei savo logikos. Už tai tau buvo uždėtas blokas. Iki šios dienos. Dievas pasitiki tavimi. Ir tiki, kad tu galėsi skleisti mokymą. Teisingiau, tu atsiversi Kristaus energijai, Dievo Išminčiai ir leisi tekėti per save tiek rašant, tiek dirbant su žmonėmis, tiek gyvenant savo gyvenimą. Tik nepersistenk ir atsipalaiduok. Mums reikalinga savitvarda, šimtaprocentinis pasitikėjimas tuo, ką darai tu pati ir ką mes darome per tave. Būk palaiminta ir sek savo Mokytoju. Jis atėjo į Žemę ir jis perteiks energiją aplinkai. Viską, ką žinai – pamiršk. Pradėsime iš naujo. Tu supranti, kokią „komandą“ renkasi Jėzus? Ypatingą. Šv. Elena, Šv. Jonas, Šv. Elžbieta ir t.t. Tau atrodo, kad prasidėjo paranoja. Bet tu nesi ta ypatingai tikinti, todėl negali aplink save vien šventuosius matyti. Jie iš tikrųjų yra. Jie savo dalelytes „aktyvina“ priimtinoje energetikoje. Pvz. Šv. Elena, gyvenusi 300 m. po Kristaus gimimo, tikėjo Kristumi, atrado jo kapavietę, kryžių. Tai stipri energija, kuri sugebėjo suformuoti stiprų energetinį lauką. Subtiliajame pasaulyje ji šviečia. Ji yra be galo stipri. Ir ji reinkarnuojasi. Jos dalelytė vis reinkarnuojasi, nes ji būdama subtiliajame pasaulyje, nori išreikšti save. Taip ji nuolat atgimsta Žemėje, nors pati sąmonė išlieka erdvėje. Žmogus, nešantis per gyvenimą dalelytę šventosios, turi galimybę išreikšti jos energiją. Tas pats žmogus susideda iš daugybės dalelyčių. Vienos aktyvuojasi, kitos – ne. Žmogus gali ir numirti , nesupratęs, nesuvokęs, kokią didžią galią ir pareigą turėjo. Bet kasdienybė užgožia žinias ir intuiciją, ir ta galia išnyksta. Kristus nesireinkarnuoja. Jis ateina su savo sąmone ir išeina. Bet jis nori atverti galimybes suaktyvinti stipriąsias esybes šioje Žemėje.