Drąsiai keliauk savo keliu. O jis kitoks nei daugumos. Turi gyventi tarp šio pasaulio ir kito, esančio šalia. Jei kas neaišku – klausk: bet ko ir bet kada. Didžiulė „armija” mokytojų, vadovų pasiruošę atsakyti į klausimus, svarbu jausti atsakomybę už klausimus ir atsakymus. Kai dirbi su žmogumi, negali pasakyti, kad jo laukia bėda, nepasakius kodėl ji susiformuoja ir nenurodžius kelių kaip to išvengti. Svarbi atsakomybė prieš žmogų, prieš amžinybę, neturi teisės įtakoti neteisingai.
Nori užgauti žmogaus sielos stygas, kad jų skambėjimą išgirstų pats žmogus? – Būk susikaupusi. Išgirsk, pamatyk žmogų savo akimis, savo širdimi, savo rankomis. Seansą (likimo korekcijos seansą) mes visada padarysime, bet tau reikia įsiklausyti į žmogaus sielą, į mūsų, Mokytojų, kalbas. Gydyti mes galime ir be tavo tiesioginių pastangų, bet pakeisti žmogaus likimą, reikia tiek tavo, tiek to žmogaus sąmoningo suvokimo. Sąmoningo suvokimo kas vyksta aplinkui, sąmoningo pasiryžimo gerinti aplinką, kelti vibracijas. Visur ir visada stebėk aplinką. Mes su tavimi: mes tavyje ir šalia tavęs.
Abejoji? Nusiramink ir patikėk, tavo gyvenimas keisis ir labai ženkliai. Tu suprasi tiesas, kurių ieško daugelis žmonių, tu pažinsi pasaulius, ir pamatysi, kad jūsų, žmonių, gyvenimo tikslas visai ne toks, kokį esate suformavę per tūkstančius metų. Keisis požiūris į daugelį dalykų ir tu sugebėsi žmonėms įrodyti, kad tai tiesa. Tu niekada nenori klausyti ką sako kiti (net Mokytojai), kol pati nepradedi patirti mažų stebuklų… Argi, ne? Juk ir tau sunku pripažinti, kad mes esame, kad egzistuoja normalus kitas pasaulis, kad tai, ką matai ir jauti dabar – yra tik atspindys, galutinė visumos išraiška. Visko teks išmokti pačiai ir padėti kitam suvokti naujas/senas tiesas. Sėkmės tau, ir mums. Pripažink, kad bendraujant su mumis, tavo gyvenimas tampa geresnės kokybės, tu labiau savimi pasitiki, esi drąsesnė, protingesnė, labiau pažįsti žmones. Priimk idėją, kad mes esame. Ir esame tam, kad padėtume tau, o per tave ir kitiems žmonėms. Puiku, kad mokaisi rašyti ir mes tau atskleisim daug paslapčių, kurios yra žinomos ištisus šimtmečius, bet kurių žmogus nenori suvokti. Svarbiausia, sąmoningai suvok, suprask mus. Tavo pasąmonė žino, kaip gyventi. Pasąmonė – tai tu ir mes kartu paėmus, o sąmonė – tai tu, ir tik ta dalis gali keisti pasaulį, nes tik jos vibracijos atitinka Žemės vibracijas. Žmogus turi išmokti bendrauti su mumis, Mokytojais, priimti mus į savo pasaulį, į savo sąmonę su džiaugsmu ir ramybe. Mes padedame gyventi. Toks mūsų tikslas ir džiaugiamės, jeigu yra žmogus, kuris gali priimti iš mūsų informaciją. Mes saugome takus ir priėjimus prie to žmogaus. O jeigu žmogui iškyla abejonė ar bendrauja su tais, kuriais tikslinga bendrauti, reikia pasimelsti (arba paprašyti elohimo Apolono pagalbos). Tai padės pasitraukti tiek abejonėms, tiek kitokioms struktūroms, kurios siekia sukelti sumaištį žmogaus sieloje ir neleisti jam išgirsti savo sielos balso ir mūsų pamokymų.
Eik drąsiai savo keliu, tikėk savimi, o abejones paslėpk į dėžutę. Juk tu moki savo jausmus, aistras ir baimes valdyti. Valdyk ir abejones. Aš tau sakau, juo mažesnė baimė, juo mažesnė abejonė, juo ji subtilesnė – tuo ji stipresnė. Mokėk pastebėti jas (o savo gyvenimą reikia nuolat stebėti: ne tik išgyventi įvykius, bet nuolat stebėti, kodėl jie vyksta, kaip vyksta ir ką reikia išmokti). Tu gyvenime nelabai stebi savo elgesį smulkmenose, savo kalbose, kasdieniame mąstyme, savo kasdieniuose darbuose. Kasdienio gyvenimo ir kitokio gyvenimo nėra, yra tik vienas tavo gyvenimas. Ir tu, nusprendusi ieškoti gyvenimo tiesos, turi išmokti suderinti ir apjungti visus gyvenimo reiškinius į visumą. Svarbu, kad tavo mintis būtų laisva priimti mūsų mintį. Pagaliau tu sulaukei daugiau galimybių, nes to visada norėjai. Jų gali būti nuostabiai daug… Svarbu atsakingai į tai pažvelgti. Mes tau padėsime, esi pakankamai protinga, kad nešauki visu balsu: „darau stebuklus”… Pati supranti – tai gali būti kasdienybė kiekvienam žmogui. Tai kasdienybė tau ir ji bus dar įdomesnė, tik norėk to.
Labai sunku suvokti ir priimti į save tai, kad pasaulis, kuriame gimei, daug metų gyveni, dirbi, iš tiesų yra truputėlį kitoks. Žinoma, apie tai labai daug knygų parašyta ir labai protingų, bet viena yra jas perskaityti, visai kas kita pajausti ir išgyventi pokyčius pačiam. Dažnai suabejoju savimi ar teisingai mąstau, gal tai tik vaizduotė, bet pokyčiai būna stulbinantys, o gyvenimas daug nuostabesnis. Manęs nei žaibas netrenkė, nei apsireiškimų jokių nebuvo – esu normali moteris, ieškanti tiesos. Tiesiog nenorėjau nugyventi viso savo gyvenimo, kaip eilinė kaimo moterėlė: juk tai taip neįdomu nei man pačiai, nei aplinkiniams. Ir prasidėjo ieškojimai. Tam reikia drąsos. Drąsos nesuabejoti. Kai pradėjau rašyti, atrodė labai keistai, kad žodžiai formuojasi be mano pagalbos. Bet tai nėra apsėdimas, labai ramiai logiškai suvokiu, kas tuo metu vyksta aplinkoje, o be to, Mokytojų humoro jausmas atpalaiduoja mintis. Jos dažnai būna tokios paprastos, kad net linksma pasidaro, pagalvojus, kaip, mes žmonės, mokame apsunkinti savo gyvenimą. Apie tai, ką rašau yra tik mano pamokos. Jos vyko ir vyksta labai įdomiai, įvairiais momentais ir pagal mano suvokimo lygį. Aš noriu tik pasakyti, kad nebijotumėte priimti į save savo sielos išminties. Kokiu būdu jūs tai darysite, tai jūsų pasirinkimas. Negali būti vieno visiems vienodo kelio. Kiekvienas tiesą gali atrasti tik savo viduje. O aš norėčiau palinkėti drąsos. Man pamokos vyko įvairias tempais, įvairiais metodais, jeigu nuklysdavau į kasdienį gyvenimą, tai liga „paguldydavo” į lovą, kad nusiraminčiau ir prisiminčiau, kokiu keliu turiu eiti. Pamokymus, kuriuos gavau, rašau eilės tvarka, pagal sąsiuvinį. Ir, stengiuosi pažodžiui. Nes, kas man gali atrodyti ne visai reikšminga, kitam tai gali būti labai įdomu ir reikalinga, o aš tai galiu suvokti ir vėliau.
Violeta
Neleisk žmonėms juoktis iš mūsų pasaulio. Turi rimtai įtikinti žmones pajusti gerumą, švelnumą, šilumą aplinkai, sau, Dievui. Svarbiausia, kad pramerktų akis, nors trumpam įžengtų į mūsų pasaulį, į mūsų lygmenį ir tada mes patys jiems padėsime. Tu truputėlį pasimetusi ir išpuikusi. Nusiramink, susikaupk, mylėk žmones ir save. Susikaupk – tai tu pati sau sakai, o aš sakau – atsipalaiduok ir džiaukis gyvenimu. Džiaukis gyvenimu, Saule, džiaukis žmonėmis, jei gali, džiaukis ir mus turėdama. Kodėl „jei tu gali”? Todėl, kad nuo tavęs priklauso ar norėsi su mumis bendrauti, ar ne. Tu turi išgyventi daug jausmų, turi degti tuo gyvenimu, kad galėtum uždegti kitus. Turi mylėti tą gyvenimą, kad ir kiti jį pamiltų. Turi mokytis keisti požiūrį, ir kasdien. Kasdien. Mokykis. Nes negalėsi įgyvendinti mūsų siekių, jeigu pati nebūsi pasikeitusi. Atrodo, pasakėm tiek, kiek reikėjo, dabar tavo eilė. Mokykis. Turi daug ką išgyventi, suvokti. Turi pajausti gyvenimo džiaugsmą, kurti naujas vertybes. Jos bus naujos, naujo lygio. Jas suprasi, kai pradėsi analizuoti savo ir kitų gyvenimą. Turėsi dirbti, o žmonės patys pas tave ateis. Ir palaikys tave. Kuo norėtum būti? Mokytoja ar mokinys? Mokytoja? Tai ir būk. Nelauk pamokymų iš šono, tuo labiau, kad kitais tau sunku patikėti. Juk visada tu klausai kitų, o sprendimą priimi pati. Tavo laisva valia yra stipri ir tvirta. Tai ir gerai. Nes tada atrasi savo (mūsų) vertybes ir jas priimsi. Mes mylim tave. Viskas yra taip, kaip turi būti, nereikalauk iš savęs visą laiką teisingo poelgio, nes dažnai klaidingas poelgis duodamas tam, kad išgyventum tiesą…
Turėtum pradėti ieškoti kitų minčių. Tai yra, stebėti žmones, jų jausmus, jų poelgius, jų norus. Reikia nuolat kalbėtis apie gyvenimą, kad sužinotum, ką žmonės vertina, ko siekia. Kalbink, klausk ir sek. Sek pokalbį, sek nuotaiką, ir viską, kas vyksta su kalbėtoju. Nebijok pajusti ir pamatyti daugiau nei dabar gali. Žmonės atskleis daug paslapčių. Tai nereiškia, kad tavo suvokimas ir tavo vertybės pačios teisingiausios, tu tik mokykis įvertinti aplinką. Mokykis, ir raminkis. Tau negalima pykti, nuobodžiauti ir be reikalo leisti laiką. Tu mokaisi padidintu tempu. Ir jeigu turi laisvo laiko, tai tam, kad galėtum mokytis. Nebegali gyventi kaip anksčiau. Dabar tu esi mūsų mokinė. Tik Žmogus valdo Žemę (ne ateiviai ir ne mes, dvasiniai vadovai). Dievas pasitikėjo Žmogumi ir davė jam daug išminties. Ši išmintis yra gyva ir dabar, bet ją išgryninti pačiam žmogui darosi per sunku. Todėl mes ir padedame. Tu galvoji, kad mes kažko pykstam ant tavęs? Ne. Tai tu pati ant savęs pyksti. O mes tik padedam tau pamatyti savo klaidas. Juk tu to prašei? O mes tai ir darom (kai kada reikia būti atsargiam su savo norais…) Ir nepulk dirbti darbų, kurių dabar nereikia. Turi laisvo laiko – tai ir skirk jį naujoms žinioms įsisąmoninti. Per triukšmą, šurmulį ir kasdienybę neišmoksi išgirsti ir įsisąmoninti naujų idėjų. Tau duota tiek, kiek gali paimti. O tu gali paimti daug. Tik norėk. Labai prašau, norėk. Be tavo tikro noro tobulėti mes negalėsime tau padėti, o tu negalėsi padėti kitiems. Mes mylim tave, nepamiršk to ir jeigu bus liūdna, perskaityk tuos žodžius dar kartą: Tu esi mums svarbi kaip žmogus ir kaip siela, galinti įgyvendinti savo planą. Tai yra nuostabu. Ne kasdien žmogus išgirsta savo sielą. Keista? Nemokėti išgirsti savęs? Siela įeina į griežtas sąmonės normas, savo laikmečiu jos yra vis kitokios, o sielos tikslas vis tas pats – įgyvendinti Dievo valią Žemėje. Tavo sritis yra išmokti džiaugtis gyvenimu, padėti žmonėms sveikti ir tobulėti. Tobulėti per mąstymą, per mintis, žodžius, poelgius. Keisti požiūrį yra labai sunku. O tu turi galimybę visko pasiklausti mūsų – sielos draugų (Dvasinių Vadovų). Mes atsakysime į kiekvieną klausimą ir išpildysime visus norus, tik pati turi apsispręsti ko iš tikrųjų nori. Kai pradedi blaškytis savo noruose, mes prarandame galimybę suprasti, kas tau iš tikrųjų svarbu. Tavo ketinimai turi būti nuoširdūs, aiškūs, suprantami tau pačiai, tada ir mums bus suprantami. Mums reikalinga tyla tavo mintyse, susikaupimas. Mes norime, kad išmoktum išgirsti mus, išgirsti kitą žmogų, pamatyti jo sielą. Ar tu pasiruošusi išgirsti ir pamatyti viską, ką žmogus slepia? Tai didžiulė atsakomybė, dar didesnė tolerancija ir pagarba. Išmok mylėti save, branginti gyvenimą ir pasitikėti mūsų pasiūlymais, sprendimais. Pasitikėti savimi. Labai smagu matyti, kad prabudus ryte, tu nekaltini gyvenimo, o džiaugiesi galimybe dar kažką išmokti, suprasti. Supranti, kad gyvenimas susideda iš daug dalių tą pačią akimirką, ir ne viskas taip svarbu bei reikšminga. Viskas praeina, lieka jausmai, suvokimas, kad gyventa sąžiningai, teisingai ir kad viskas priklauso nuo žmogaus pozicijos. O mes ir esame tam, kad padėtume teisingai pasirinkti pozicijas. Mes esame kartu. Mūsų gyvenimas yra persipynęs: mes esame čia ir dabar, tik supratimo ir egzistencijos lygiai kiti. Mūsų tikslas yra bendras – žengti tobulybės link. Tu svarbi mums, kaip ir mes reikalingi tau.
Taip ir keliauju per gyvenimą, užduodama klausimus sau, savo sielos draugams. Analizuodama ir stebėdamasi, koks iš tikrųjų yra nuostabus gyvenimas, kiek daug ko aš dar nesupratau ir neatradau. Bet visas gyvenimas dar prieš akis ir niekados nėra vėlu viską pradėti iš pradžių. Pradėti gyventi laimingą gyvenimą kai kada yra daug sunkiau, nei liūdėti ir visus kaltinti. Man darosi aišku, kad gyvenimo kokybė priklauso tik nuo paties žmogaus. TIK.