Ateina laikas,
Kai tenka susimąstyti:
Gyventi taip, kaip mokė tėvai ir protėviai
Ar gyvent, kaip moko tava širdis?
-/-
Ar lengva griauti namus ir pamatus,
To statinio, kurį sukūrė tave mylintys tėvai?
O Dievas taria tau šiandieną:
Negalim kurt rytojaus, ant seno įpratimo.
-/-
Negalim kurt rytojaus
Ant išminties, sukurtos žmonių.
Rytojų lemia Išmintis,
Kurią jums Dievas suteikia šiandieną.
-/-
Pasaulis nuostabus ir įvairus,
Pažvelgt į jį išmokit,
Pajusti vėjo dvelksmą neužtenka,
Reik pajusti Dievo balsą savyje.
-/-
Kasdien mane jūs išjaučiate
Ir suvokimą praplečiat naujom žiniom,
Tad drąsiai kilkit į rytojų,
Šiandieną keisdami save.
-/-
Norėtus jums ištarti drąsiai,
Palaimą jūs patirti galit,
Pajusti žmogišką gerumą galit
Ir dovanoti Meilę galit jūs.
-/-
Taip noris peržengt jūsų suvokimą
Ir pasakyt Tiesos žodžius.
Bet jūsų žinios, patirtis ir įpročiai
Slopina žinią, kurią aš perteikt noriu.
-/-
Aš noriu pasakyti:
Jūs žengiat nuostabiu keliu.
Pajuskit tai, patirkit išgyvenimus
Ir atsiverkit Dievui visa širdim.
-/-
Kiekviena akimirka kartu su meile Dievui,
Leis jums pasiekti rezultatų gan gerų,
Bet patikėkite nėra lengva žengti
Naujai jums siūlomu keliu.
-/-
Ko norime iš jūsų, jūs paklausit,
O mes jums atsakysime – Tiesos.
Mes norim, kad suvokti tiesą,
Galėtumėt širdim ir protu, ir dvasia.
-/-
Aš čia, aš jums lenkiuosi,
Tariu jums žodį: „Pagaliau“.
Gal būt, išgirsite jūs Dievo balsą
Ir pažinimas atsivers jums širdyje.
-/-
Aš noriu pasakyti:
Mylėkite gyvenimą, branginkit jį,
Ir tegul nieks nedrįsta pasakyti,
Kad neverti laimingais būt širdį.
-/-
Jeigu jums slegia širdį bėdos,
Palikite tai man, sakau jums atvirai.
Padovanokite tą skausmą savo
Ir nebedrįskite sugrįžti prie jo mintims.
-/-
Aš, Visagalis Dievas,
Galiu sudegint blogį tavyje,
Bet tik tada, kai šito tu norėsi,
Nes aš kitaip galiu pažeisti karmos dėsnį.
-/-
Jei tu galvoji apie skausmą,
Tai tave jis sups kasdien ir visados.
Bet jei išdrįsi atiduot jį man,
Širdį pajusi palengvėjimą ir viltį.
-/-
Nuo to prasideda gyvenimas,
Nuo džiaugsmo ir vilties, kad tu galėsi,
Išreikšti Dievo meilę savyje
Ir dovanoti ją visiems, to trokštantiems.
-/-
Žmogau, tu visagalis, tu kūrėjas
Savojoj Žemėj ir dangaus platybėj,
Bet niekada neženk prieš Dievą,
Nes jis kūrėjas tavo ir tavosios Žemės.
-/-
Mes susitiksim pokalbiui rimtam,
Apie Visatos subtilųjį grožį,
Apie energijų kelius ir takelius,
Apie galingą sąmonės šuolį.
-/-
To šuolio laukėme seniai,
Dabar atėjo metas tam
Ir su džiaugsmu mes stebim tai,
Tarsi gimimą mylimojo vaiko.
-/-
Mes laukiame akimirkos šios,
Kai tu, žmogau, suvoksi Dievo tiesą,
Tu pamatysi Žemę, Dangų ir erdves,
Kurioj gyvuoja sąmonės energija.
-/-
Daug žodžių mes naujų
Tau pasakysim ir visus tau teks suvokti,
Nes Dieviškos erdvės beribėj,
Yra dalykų žmogui nesuvokiamų.
-/-
Apie tai kalbėti net nereiktų,
Jeigu nekiltų Žemei grėsmė sunykti,
Todėl mes atskleidžiam daugiau nei galim,
Atsižvelgiant į jūsų suvokimą, patirtį ir įprotį.
-/-
Mes siekiame pažeisti jūsų filtrą
Ir perduoti jums žinią, suvokiama kalba,
Todėl, nulenkite jūs galvą prieš vienybę,
Vienybę Dievo ir žmogaus širdies.
-/-
Žmogus, sukurtas Dievo,
Ir savyje nešiojas jo energetinę dalelę,
Todėl vienybę rasti būtina ir privalu
Ir žengt viena kryptim – tai svarbu.
-/-
Svarbu suvokti savo egzistencijos tikslus,
Suvokti sielos ir esybės siekius,
Suvokt ir įgyvendint tai,
Ką jums numatė Dievas pradžių pradžioj.
-/-
Pradžių pradžioj jūs atspindėjot Dievą,
Jūs Išmintį suvokėte lengvai,
Jūs skleidžiat gėrį, meilę ir švelnumą,
Jūs patirtį formavote lengvai.
-/-
Kai jūs sukūrėte savo žmogiškąjį ego,
Aplankė jus ir skausmas, ir nelaimės,
Tad jūs supraskit pagaliau,
Jūs galite suvaldę ego,
Patirti laimę ir gerovę savo.