Blavatskaja

Paklauskime Dievo kaip reikia gyventi

Šiandien aš norėčiau pakalbėti apie tave ir tavo kelią. Tavo kelias – tai jo suderinamumas su Aukščiausiąja Jėga, su visos visatos Jėgos valdžia. Aš noriu pakalbėti apie tai, kaip tau surasti savo kelią, kad galėtum kalbėti su žmonėmis, kad tave išgirstų daug žmonių, kad tu mokėtum parodyti nežinomą pasaulį žmonėms visos visatos.

Kiekviena visata turi savo kelią. Kiekviena visata randasi savame kelyje. Bet visos visatos turi vieną tikslą – tai suprasti nurodymus Aukščiausiojo balso.

Dievas davė žmogui supratimą. Supratimas – tai galimybė suprasti Dievą. Suprasti apie ką kalbą aukščiausioji jėga. Tai ne nurodymai, tai pokalbis: žmogaus su Dievu. Jeigu žmogus mokėtų supratingai kalbėti su Dievu, tai jis žinotų kaip būti laimingu. Bet, kai žmogus kalba su Dievu, jis kalba tik apie tai, kaip jam blogai Žemėje. Atsiprašau, dievas nepadarė gyvenimo Žemėje blogo. Tai padarė pats žmogus, o jis dar kalba, kad jam blogai. Jūs juk niekados neklausėte Dievo – ar gerai jam gyventi su tokiais savo vaikais, kurie visiškai  nenori jo girdėti. Ne tik, kad negirdi, dar viską daro atvirkščiai ir dar kalba  apie tai, kaip jiems blogai.

Atsiprašau, bet kada jūs klausėte Dievo kaip reikia gyventi? Jūs visą laiką kalbate apie tai, kaip jums blogai, kaip jums sunku. Kai kada kalbate su juo, kai jums linksma. Bet jūs kalbate tik apie save, apie savo šeimą, apie savo laimę ir nelaimę. Bet niekados neklausėte, kaip reikia gyventi? kaip norėtų Dievas, kad žmonės gyventų? Jeigu jūs neklausiate Dievo, kaip reikia gyventi, tai jis negali su jumis kalbėtis. Negali, nes jūs jo negirdite. Jūs kalbate tik apie save. Kaip tada suprasti Dievą, jeigu jūs jo paprasčiausiai negirdite? Jeigu jūs paklaustumėte Dievo, ką jis galvoja apie žmogaus gyvenimą, jūs išgirstumėte daug įdomaus.

Jūs išgirstumėte, kad negalima taip grubiai gyventi, negalima kariauti, negalima šaukti apie blogą gyvenimą. Reikia ramiai ir užtikrintai pagalvoti apie visą visatą, todėl kad jūs, vis tik, gyvenate šioje visatoje. Ne vien Žemėje. Jūs privalote suprasti gyvenimą visos visatos, nes jus esate dalis šios visatos. Jūsų supratimas apie gyvenimą labai silpnas. Jūs galvojate apie labai mažą dalį gyvenimo. Jūs visai nenorite pakeisti kryptį savo žvilgsnio nuo savo gyvenimo. Jūs galvojate, kad jūsų gyvenimas yra visų svarbiausias. Pažiūrėkite vasarą į skruzdėlę. Ji bėga, dirba – bet jos pasaulėlis labai mažas. Ir jeigu ji galėtų nukreipti dėmesį į šoną, tai pastebėtų, kaip gražu gyventi jos miške.  Kiek visko daug vyksta jos miške. Bet skruzdės supratingumas yra labai mažas. Žmogus turi galimybę pakelti savo žvilgsnį ir suprasti jį supantį pasaulį. Jis turi tokią galimybę, bet jos neišnaudoja. Jūs galite suprasti gyvenimą visatoje. Jūs galite gyventi visatoje pagal jos dėsnius ir jausti malonumą. Jūs galite suprasti Slaptąją Doktriną jos net neskaitę. Todėl, kad jūsų širdyje ir jūsų prote egzistuoja tiesa. Tiesa visos visatos. Ir jeigu jūs paprašytumėte Dievo papasakoti kaip jums gyventi, tai jis jums pasakytų visą tiesą. Jam nėra ko nuo jūsų slėpti tiesą. Jūs esate dalis visatos, vadinasi turite teisę žinoti, kas yra Visata.

Praėjo laikas, kada galėjote gyventi tik Žemėje. Atėjo laikas gyventi Visatoje ir būti žmogumi – kūrėju.

Su pagarba, Blavatskaja.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.