Džval Kulas.
Jūs siekiate savęs ir Visatos pažinimo. Tai skatina mus su jumis bendradarbiauti. Į kiekvieną atsiveriančią širdį įleidžiame savo spindulį ir šis spindulys suteikia galimybę daugiau išjausti, suvokti, patirti. Jūs įgaunate daugiau patirties. Teisingiau, jums vis labiau atsiblokuoja sukaustytas jūsų sąmoningumas.
Žmogų (materialiąją pusę) galime suskaldyti į dvi dalis: vidinės šviesos pusė ir sąmoningoji logikos pusė. Vidinė pusė – tai žmogaus sugebėjimas išreikšti savo sielą. Tai šviesioji meilės, gerumo, tolerancijos ir pagarbos kupina pusė. Per šią puselę jūs lengvai bendraujate su Dievu, su subtiliuoju pasauliu. Kita pusė – jūsų sąmoningumas, jūsų pasaulio suvokimas, jūsų logika ir jūsų ego. Tai dalis, kurią jūs suformuojate savo kasdieniu gyvenimu. Ji gali būti taip pat atvira meilei ir šviesai, bet gali būti sukaustyta jūsų loginių sprendimų, jūsų baimių, jūsų egoistiškumo. Tarp šių pusių turi būti harmonija. Tai reiškia, kad žmogus per savo sąmoningumą turi leisti pasireikšti jo vidinei daliai, jo sielai. Siela atspindi šviesą, bet ta šviesa gali visiškai neturėti jėgos išsiskleisti dėl žmogaus egoistiškumo, dėl jo nuolatinio rūpesčio, baimių, pykčio ir t.t. Ta sąmoningoji dalis, patirdama per gyvenimą įvairius įvykius, gali suformuoti neteisingą požiūrį ne tik į gyvenimą, bet ir į save, į žmogų. Ši dalis labai dažnai visiškai užblokuoja gerąją žmogaus pusę. Ir užblokuoja taip, kad žmogus nustoja save mylėjęs ir gerbęs. Jis dažnai elgiasi negerai, jis kovoja su aplinkiniu pasauliu, nesvarbu su draugais ar nedraugais. Jis neigia Dievą, jis atsiveria aistroms, troškimams, pamina garbę, sąžiningumą, dorovę. Bet, bet jo siela gali būti nuostabi, tik nerandanti „išėjimo“ iš žmogaus suformuoto neigiamumo liūno. Juk būna, kad taip norisi žmoguje pamatyti tikrąjį žmogų, tikrąjį jo gerąjį veidą – o neišeina. Būna, žmona turi sutuoktinį, kurio nekenčia daugelis žmonių dėl jo grubumo, piktumo. Bet moteris su juo labai laiminga. O laiminga todėl, kad ji mato ir gyvena su gražiąja to žmogaus puse. Ji mato ir jaučia jo vidinį grožį ir nekreipia dėmesio į išorinę žmogaus veiklą. Todėl, spręsti apie žmogų, pamačius vieną jo pusę – negalima. Žinoma, yra labai daug variantų, kai siela taip ir nesugeba prasiskverbti per žmogaus sąmoningumo suformuotus blokus. Tada žmogus taip ir nesugeba įgyvendinti tikrųjų savo planų. Nes tikrieji planai ne tie, kuriuos suformavote savo gyvenime: pasiekti mokslo ar karjeros aukštumų ir t.t.
Tikrieji planai ateina kartu su gimstančiu žmogumi. Jis atsineša savo misiją, savo užduotis. O kadangi jos nėra užrašytos ant lapo, tai jas reikia išjausti savo vidumi. Nes ten, giliai širdyje, egzistuoja siela, kuri žino žmogaus tikruosius planus ir ji nori šiuos planus įgyvendinti. O tam reikia, kad žmogaus sąmoningumas neužsiblokuotų ir leistų vidinei šviesai, vidinei informacijai atsiskleisti. Atsiskleisti vidiniams gabumams, didžiajai šviesai – kuri keistų gyvenimo eigą tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams. Tik per sielą, tik per vidinį išjautimą galima išspinduliuoti dieviškąją meilę. O sąmonė tam tik suteikia jėgos, suformuoja kuriančiąją mintį. Ir iš širdies einančiai šviesai suteikia kūrybinę galią pasireikšti materijoje. Sąmonė ir širdis dirba kartu. Šios abi sritys yra vienodai svarbios.
Širdis – tai jūsų ryšys su dieviškąją energija, sąmonė (protas) – tai išraiška dieviškosios energijos materialiame plane. Tai gebėjimas kurti pasaulį, kurti situacijas. Protas, minties pagalba, materializuoja dieviškąją idėją, einančią per širdį. Paimkite pavyzdį – žmogus su psichine negalia. Jis išspinduliuoja švelnumą, meilę, bet jo protas dirba labai ribotai. Jis negali kurti minties, paremdamas ją šviesos energija. Jis tik egzistuoja. Spinduliuoja meilę, gėrį, bet jo paties išraiškos nėra. Tam vis tik reikalingas sąmoningumas. Ir ne šiaip ribotas sąmoningumas, o aiškus, siekiantis pažinimo ir atvirumo, sąmoningumas. Dauguma jūsų skleidžia nuostabią šilumą ir meilę. Galėtume su jumis nebendrauti, o tik leisti jūsų gerajai energijai skleistis aplinkui. Deja, virsmui to nepakanka. Reikalingas aiškus ir pažinimui atviras sąmoningumas. Todėl ir mokome jus, todėl ir nuolat kalbame apie tai, kad jūs privalote išmokti mylėti ir privalote suvokti pagrindines Visatos ir jūsų žemiškojo gyvenimo tiesas. Taip jūs atblokuojate per jus tekančią meilės energiją. Jūs leidžiate jai pasireikšti. Kaip bebūtų, juk jūsų laisva valia rinktis „gyvena“ prote, ne širdyje. Ir jeigu jūs savo laisva valia pasirenkate gyventi paprastoje, vienadienėje kasdienybėje, tai jūs neleidžiate sielai įgyvendinti savo misijos. Jūs užblokuojate dieviškosios energijos tekėjimą. O tada jau pradeda silpti jūsų kūnas, pradeda nesisekti jūsų gyvenimiškos situacijos ir jūs save palaipsniui sunaikinate. Savo protu užblokuojate dieviškosios energijos ištekėjimą į aplinką ir mirštate, neįgyvendinę savo misijos. Dieviškoji energija visados įteka į jūsų širdį (kūną). Tai gyvybinė energija, bet ji turi cirkuliuoti. Ji turi išsiskleisti tavojoje aplinkoje per tavo veiksmus, mintis, jausmus. Ir jeigu jūs paneigiate savyje esančių gerųjų energijų egzistavimą, jos neišskleidžia ir praranda savo galią.
Žmogus tuo stipresnis ir turintis daugiau gebėjimų, kada jis daugiau išskleidžia į aplinką per jį tekančios dieviškosios energijos. Laisvas energijos tekėjimas atveria energetinį kanalą ir žmogui yra perduodama energijos vis daugiau ir daugiau. Vadinasi vis daugiau gebėjimų ir galių jis įgyja. Vis daugiau atsiranda galimybių įgyvendinti savo tikruosius sielos planus. Todėl turite veikti. Turite leisti savo geriems jausmams pasireikšti jūsų aplinkoje. Ir jie turi pasireikšti, pasiremdami jūsų proto aiškumu, jūsų tikslingų minčių formavimu, jūsų pasirinkimais.
Prisiminkite: esate sudaryti iš dviejų dalių: žemiškosios ir dieviškosios. Dieviškoji eina per širdį, žemiškoji per protą. Dieviškoji – tai vidinis pasaulis, žemiškoji – jūsų kasdienė išraiška, jūsų formuota patirtis, įpročiai, prisirišimai. Tai yra, jūsų sugebėjimas suvokti pasaulį ir jame kurti. Dieviškoji ir žemiškoji jūsų dalys turi funkcionuoti vienodai stipriai. Tik taip jūs tapsite žmogumi – kūrėju. Jūs turite leisti dieviškai energijai ir išminčiai įeiti per širdį iš subtiliojo pasaulio ir išeiti (pasireikšti) žemiškajame pasaulyje per jūsų pasirinkimus, per jūsų suvokimą, per minties formavimą ir veiksmą.