El Morija

Ar Absoliutas suvokia save?

Nuolatiniame virsme jūs pamirštate tam tikras jums duotas pamokas, kurios ir sustabdo jūsų pažangą. Pirmiausia, tai žinojimą, kad esate dvasia, atėjusi į šį materinį pasaulį. Jūsų dvasia, turinti daug užduočių, siekia išbandyti savo jėgas šioje žemiškoje struktūroje. Jūsų dvasia Žemėje gyvena jau milijonus metų. Jūs stebitės, kad tiek ilgai? Taip. Dvasia atėjo kartu su Žemės susikūrimu. Jokia materija negali egzistuoti be dvasios jėgos palaikymo. Vadinasi, jūs pirmiau susikūrėte šią Žemę ir tik po to patys įėjote į ją materiniu kūnu. Sakysite, kad Žemę ir Visatą sukūrė Visatos Kūrėjas. Bet kas yra Kūrėjas ir kas esate jūs? Tai viena ir ta pati sąmonė, pasiskirsčiusi į formas. Jūs kūrėte savo Žemę. Jūs nesate joje visiški svečiai, tai ir mylėkite Žemę, kaip savo kūrybos vaisių. Kai jūs mąstote savo žemišku protu, jūs abejojate ta savo galia, kuri yra jumyse jūsų aukštesniosios sąmonės lygmenyje. O tame lygmenyje jūs susiliejate vis su subtilesne ir galingesne savo Kūrėjo galia. Būdami Žemėje savo Kūrėją suvokiate labai primityviai. Tas suvokimas priklauso nuo išlaisvintos jūsų minties jėgos. Juo jūsų mintis labiau išlaisvinta, tuo Kūrėjo galia atsiveria stipresnė, gražesnė, subtilesnė. Nuo jūsų minčių priklauso, kaip jūs priimate savo atėjimo į Žemę prasmę ir kol kas ta prasmė suspausta į labai stiprias ribas. Jūs nepripažįstate sau, kad esate kūrėjai. Bet juk jūs esate Kūrėjo dalis. Tos didžiulės, viską apimančios jėgos, dalis. Vadinasi, ir jumyse yra visa ta jėga ir galia. Kūrėjas neatribojo savo sąmonės dalelyčių nuo proceso, kai kūrė Žemę. Jis, būdamas vienyje, kūrė visatas ir pasaulius. Vadinasi, tame procese dalyvavote ir jūs. Kitaip ir neįmanoma, juk visa kas egzistuoja tam tikroje sąmonėje, o tos sąmonės dalelytės esate ir jūs.

Kiekviena jūsų sąmonė pereina į tam tikras uždarumo sferas ir jūs gyvenate uždarytų minčių sferose. Bet atlaisvinus mintis, jūs pereinate į kitą savo sąmonės suvokimo lygį ir uždarumo sfera prasiveria tiek, kiek jūs leidžiate. Kiekvienoje uždarumo sferoje (arba kitaip tariant, kiekviename sąmonės lygmenyje) veikia savi dėsniai ir savos išraiškos galimybės. Tų sferų yra labai daug. Tarsi visatos visatynuose. Jūsų žemiškoji sąmonė yra sukūrusi šią materialią Žemę su aplink ja esančiu kosmosu. Bet atsilaisvinus jūsų aukštesnei sąmonei, jūs pamatote, kad toje pačioje erdvėje ir tame pačiame laike egzistuoja kiti pasauliai: gamtos dvasių pasauliai, subtiliojo plano pasauliai, jūsų sielos pasaulis. Atsivėrus dar aukštesnei sąmonei, jūsų pasauliai prisipildo dar viena gyvybės forma: kosminėmis būtybėmis iš jūsų esybės pasaulio. Atsiveria kita materijos forma, egzistuojate toje sąmonėje su savo šviesos kūnu. Kuriate jame, gyvenate ir transliuojate į savo fizinį kūną tiek naujas idėjas, tiek naujas galimybes. Bet visa tai yra dar vienoje uždaroje sferoje, kurią pravėrus jūs susiduriate su savo kosmine sąmone. Galinga tvirta, elohimiška sąmone, kuri geba suvokti šios Žemės veikimo principus, nes pati prisidėjo prie tų principų kūrimo. Perlipus per dar vieną uždarą sferą, jūs patenkate į savo Visatos Kūrėjo Kūrėjo sąmonę ir ten atsiveria visiškai nauji pasauliai, visiškai kitokios vystymosi programos. Taip nuolat atsiveria vis nauji pasauliai, kuriuose jūs galite gyventi. Tiesa, yra pasauliai, kurie turi žemesnę sąmonę, nei jūsų žemiškoji sąmonė ir jūs tuos pasaulius jau praėjote, pažinote. Ir kalbu ne vien apie augalų ar mineralų sąmonę, kalbu ir apie visiškai kitus pasaulius, kuriuose jūs gyvenote dvimatėje ir vienmatėje erdvėje. Jeigu yra trimatė erdvė, kurioje dabar gyvenate, tai kodėl negali būti šimtamatė erdvė? Jūsų protui tai nepriimtina, bet, kas sako, kad ten gyvensite tik su savo žemiškuoju protu? Jūsų sąmonė pajėgi gyventi pačiose įvairiausiose struktūrose, tiesa, ji ir gyvena jose, nes jūs esate vienis visa ko.

Paprasčiau pasakius, jūs esate Absoliuto sąmonės dalis. Jūs galite gyventi bet kuriame Absoliuto sutelktos sąmonės išraiškoje. O ar jūs galite pažinti Absoliutą, tai jau kitas klausimas, nes net nežinia, ar Absoliutas yra pajėgus pažinti save? Kam būtų reikalingas nuolatinis virsmas, jei Absoliutas save pažintų? Sustotų sąmonės pulsavimas ir gyvenimas neegzistuotų. O jis egzistuoja pačiose įvairiausiose formose, pačiuose įvairiausiuose sąmonės lygiuose. Absoliutas nėra savęs pažinęs, nes Jis nuolat save atnaujina, nuolat save papildo ir pakeičia. Todėl nuolat ir egzistuoja tiek Jis, tiek mes visi, esantys Jo sąmonės dalimi. Jo pulsavimo grandimi.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *