Elena Rerich

Elena Rerich: Nusiimkite šydą nuo akių

Elena Rerich

Susikaupimas reikalauja pastangų, o rezultatas būna labai mažas. Mes tave pasirinkome, kaip žmogų iš daugumos. Jeigu tau pavyks perlaužti savo mąstymą, pavyks išmokti susikaupti – tai ir daugumai žmonių tai pavyks. Nėra, šiuo atveju, taip svarbu perduoti daug informacijos, kaip svarbu, kad kiekvienas žmogus, gyvenantis savo dabartinėje visuomenėje, pradėtų laužyti savo mąstymo ir elgsenos blokus. Tai didžiulis pasipriešinimas kolektyvinės sąmonės įtakai. Tai pagrindinė užduotis: savo kasdienėmis pastangomis, kryptingomis mintimis nuolat keisti savo suvokimą ir elgseną.

Pereiti į subtilesnį lygį galima tik save tobulinant. Tai niekuomet nebus techninis perkėlimas. Kiekvienas žmogus savo įsikūnijimo laikotarpyje turi daryti viską, kad sugebėtų nors maža dalimi įsitvirtinti eteriniame pasaulyje. Žmogaus virsmo eiga ir yra iš fizinio pasaulio pereiti į eterinį pasaulį. Jeigu jūs gyvenate tik fiziniame pasaulyje – tobulėjimas blokuosis. Virsmas sustos. Vadinasi, privaloma išmokti save paruošti naujiems įsikūnijimams jau dabar. Dalis jūsų jau daugiau neįsikūnys, nes pereis į eterinį pasaulį jau šiame laikotarpyje. Ir reikėtų, kad į tą pasaulį įžengtumėte visiškai pasiruošę. Niekas nebesamdo reikalingo specialisto, jei jis nemoka to darbo dirbti. Neeikvojama energija ir laikas jo apmokymui. Taip ir čia. Nebus eikvojama energija jūsų paruošimui pilnavertiškai gyventi eteriniame pasaulyje. Su kokiomis galimybėmis ateisite, taip ir gyvensite. O galimybes praplėsti galite būtent čia ir dabar. Čia ir dabar turite suvokti daugelį tiesų. Suvokti ir išmokti pagal jas gyventi. Pamažu laužyti kasdienius įpročius, formuoti naujus įsitikinimus, naują požiūrį į gyvenimą. Ir atsisakyti egoistinių pasireiškimų.

Kaip pastebėjau, jūs dažnai savęs nematote iš šono. Deklaruojate vienas gyvenimo tiesas, o savo elgesyje to neišreiškiate. Siekiate, kad kiti tai išreikštų, bet savęs nepastebite. Atkreipkite dėmesį, kaip elgiatės su artimaisiais žmonėmis, prieš kuriuos esate visiškai atviri. Dažniausiai elgiatės taip, kaip seniau: pykstate, vadovaujate jiems, susiformuojate nuoskaudas ir t.t. Taip negalima. Pasižiūrėkite į savo elgesį, įsiklausykite į savo žodžius. Žodžius tariate kitam žmogui, juos ir skiriate kitam žmogui. Bet ar tuos pačius žodžius negalėtumėte skirti ir  sau? Jūs dar labai nesąmoningi. Todėl net tariami žodžiai aplinkai, atspindi ne tai, ką iš tikro turėtumėte mąstyti, o tai, kas jumyse yra. Žodžiai atspindi tiesą, esančią jumyse. Jei sakote, kad artimajam trūksta to ar ano – tai jums to trūksta. Jei artimasis turi keistų erzinančių savybių – tai jūs jų turite. Įsiklausykite į savo žodžius. Taip save išgirsite ir pastebėsite, ką iš tikrųjų jūs pasiekėte savo tobulėjime. Jūs galite susikurti savęs įvaizdį net sau ir tuo patikėti. Bet tai saviapgaulė. Ar jūsų veiksmai atitinka ištartą žodį? Ar jūsų skleidžiama idėja randa atgarsį jūsų pačių gyvenime?

Negana to, kad aplinkiniai jus dažnai apgaudinėja, jūs patys save apgaudinėjate dar dažniau. Teigiate žinantys, kaip reikia elgtis, o kaip nereikia. To reikalaujate iš kitų, o jūs patys su kitais kaip elgiatės? Aš labai rimtai tą klausimą užduodu tau, skaitytojau, šią akimirką. Ir nemanyk, kad jis skirtas kažkam kitam. Ne. Konkrečiai tau.

Kiekvienas vystymasis eina tam tikromis bangomis. Būna pakilimų, būna atoslūgių. Atrodo, sekasi daug ką suvokti, pakeisti savo gyvenime ir kažkurią minutę viskas blokuojasi. Kodėl taip yra? Jūs gaunate daug žinių, jums atsiveria naujos galimybės. Jus skaitote, analizuojate, mąstote, vertinate. Viena – priimti informaciją, kita – gyventi pagal tą informaciją. Trečia – išvalyti tai, kas sena užsilikę jumyse. Yra įpročiai, kurie valdo jus labai seniai. Ir jie pasireiškia, jie užblokuoja tobulėjimo eigą. Tais įpročiais reikia atsikratyti. Pirmiausia, juos reikia pažinti, iškelti ir atsikratyti.

Kokie įpročiai jums, norintiems tobulėti, dabar labiausiai trukdo? Noras valdyti artimą žmogų. Noras, kad artimas žmogus keistųsi dar labiau, nei pats stengiesi. Nesuvaldymas emocijų ir minčių. Įprotis vertinti aplinką. Skubėjimas. Prioritetų pasirinkimas: buvusi kasdienė veikla ar nauja veikla. Jūs įpratę dirbti ir ilsėtis pagal tam tikrus standartus. Jeigu kalbėjome, kad nereikia tiek susikurti daug darbų, kad neturėtumėte laiko apmąstymams, tai jūs nemokate ir ilsėtis. Ilsitės pagal senus standartus. Čia net nekalbu apie triukšmingą poilsį. Ne. Kalbu, kad ilsėdamiesi jūs išeikvojate daug energijos neteisingai. Jūs ją išnaudojate neteisingai, kaip ir dirbdami. Per atostogas skubate kažkur nuvykti, kažką aplankyti, kažką sutvarkyti ir t.t. veiksite bet ką, bet nemąstysite. Nesukoncentruosite dėmesio į vidinius apmąstymus.

Supraskite, vidiniai apmąstymai reikalauja iš jūsų labai daug pastangų ir energijos. O jūs tą energiją ištaškote į aplinką tiek dirbdami, tiek ilsėdamiesi. Po laisvos dienos tiek būnate pavargę, išsiblaškę, išsiderinę, kad mums, subtiliosioms energijoms, nebėra įmanoma prisibelsti, pakalbinti. Nes per dieną jūs mūsų visai negirdite. Labiausiai girdite savąjį ego. Kai kada aplinkinius, bet ne mus. Jūs visiškai netausojate savo laiko (jūsų dienos kaip bėgo greitai, taip ir bėga ir čia nekalta neapčiuopiama aplinka. Tai jūs nesugebate savęs suvaldyti) ir netausojate savo energijos. Jūs ir taip nedaug turite kokybiškos energijos ir tą pačią iššvaistote kasdienybėje, vietoj to, kad susikaupę apmąstytumėte kaip gyventi Visatoje, kaip pasiruošti pereiti į eterinį pasaulį. Kai iššvaistote energiją dirbdami ar ilsėdamiesi, jums sunku save suvaldyti, „surinkti“ iš dienos įspūdžių ir susikoncentruoti apmąstymams ir apsivalymui. Kai kada to nebeįmanoma pasiekti net su mūsų pagalba. Mes dažnai jums siunčiame savo energiją. Bet ją turime „uždirbti“ ir tik tada galime dovanoti jums. Mes žinome kainą gerosios energijos, ir suprantame, kad ją dovanoti neteisingai nebegalime. Žinote posakį: „nedovanokite perlų kiaulėms“. Taip ir mes negalime daryti. Negalime duoti papildomos energijos, jeigu ji yra tik iššvaistoma. Jeigu dovanota energija naudojama kūrybai, suvokimo praplėtimui, įpročių atsisakymui ir t.t. – tai puiku. Visados padėsime. Kitu atveju – pasitrauksime. Tai tik nuo jūsų priklausys. Konkrečiai nuo kiekvieno iš jūsų. Ir nesitrauksime nuo jūsų visų, bet konkrečiai nuo kiekvieno. Nenorėsi tinkamai naudoti energijos – ir nebegausi jos. Viskas – tavo vystymasis stoja. Kaltink tik save. Bet, tie, kurie tinkamai panaudoja mūsų dovanojamą energiją – jie praplečia suvokimą, keičia kolektyvinę sąmonę. Formuoja tinkamą energiją, kurios pagalba padeda vystytis tiek šalia esančiam, tiek kitur Visatoje esančiai gyvybei.

Iš šiandieninio laiško, tikriausiai, supratote, turite apie ką pamąstyti. Aš noriu nuimti šydą, kurį užsidėjote ant akių, žiūrėdami į save.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *