Elohimas Apolonas

Kuriantis žmogus I dalis

Labai noriu pakalbėti apie gyvenimą, kai buvo galima suvokti Visatos išmintį ir gyventi pagal šią idėją. Daugybė amžių praėjo nuo paskutinio įrašo apie tiesas, kurias turėjo suvokti žmogus: Dievas sukūrė pilnavertį žmogų, galintį Visatoje skleisti kūrybinę mintį. Tik neprisirišk prie buvusių žinių (tai trukdys priimti vaizdinius). Aš noriu tave nukelti į tą laikotarpį, kai žmonija tik pradėjo savo pirmuosius žingsnius šioje planetoje. Ne esmė, kaip žmogus gyveno ir ką veikė. Esmė – kaip jis matė pasaulį. O jis gyveno bendroje Erdvėje. Žmogus buvo eterinio kūno. Jo siela formavo savo siekius tiesiogiai materialioje išraiškoje. Siela gyveno pusiau materialioje būsenoje ir formavo savo siekius, atsižvelgdama į Dievo suformuotą idėją. (dabar sielą ir žmogaus kūną suvokiame kaip du skirtingus dalykus, tuo metu – tai buvo viena vientisa struktūra). Svarbiausia buvo materializuoti Dievo idėją. Ji buvo šventa  – skleidžiant gerumą, turėjo vystytis pokytis. Kurti nuolatinį gerumą, grožį. Ir tai turėjo didėti proporcingai. Žmogus galėjo kurti naujas gyvybės formas, jų tarpusavio ryšį. Santykius, pagrįstus kūryba, supratimu, pagarba. Dabar net žodyne nebėra tų žodžių, kurių reikšmė tada buvo prasminga ir svarbiausia. Dabar tai galima apibūdinti kaip Meilė, bet suvokimas to žodžio turi būti daug gilesnis. Neužtenka pasakyti žodžio Meilė, kad ją suprastum iki galo. Turi pajusti pilnatvę – tai Dievo pajautimas savo širdyje. Pajautimas jo kūrybinės galios ir siekio. Tada santykiai būna visai kitokie. Grįžtame į tą laikotarpį, kai žmogus pradėjo su begaline Visatos energija kurti gyvenimą. Tai nuostabus grožis, švelnumas, lengvumas, supratingumas. Mes norime pasakyti, kad žmonijai grįžtant prie šių idėjų, labai svarbu pripažinti sau, kad žmogus buvo sukurtas ne griauti. O kurtiBet koks neigiamas jausmas ar neteisingas poelgis iššaukia griūtį: pirmiausia santykių. Nustokite griauti. Aš noriu pasakyti, kad Visatos struktūroje Žemė turi savo reikšmę. Dievas suformavo kuriantį Žmogų. Jo siekiai buvo pažinti Visatos gyvybę ir formuoti tarpusavio santykius. Dievas sukūrė įvairią gyvybės formą. Bet sukūręs jis paliko galimybę, tai vystyti. O žmogus, turintis dieviškąją energiją, turi sugebėti ne tik pažinti tą gyvybę, bet ir išmokti su ja bendrauti. O išmokus su ja bendrauti – kurti naujus santykius. Taip atsirastų pažinimo grožis. Santykių vystymosi grožis. Po truputi atsiskleistų paslaptis. Ji ne tik atsiskleistų, bet žmogus galėtų prisidėti prie kūrybinio proceso. Vystymosi procesas yra begalinis. Tik žmogus sukuria ribas. Tiek savo mąstyme, tiek suvokime apie pasaulių sandaras. Dievas ribų nesukūrė. Jis sukūrė Visatą su pažinimo galimybe. Mes norime perduoti žinią, kad atmeskite ribotą įsitikinimą, kad jūs esate vieni šioje Visatoje ir kad neturite kas veikti savo Žemėje, kad jums nuobodu, liūdna, nėra realios prasmės gyventi. Tai, atleiskite, absurdas. Žmogus, turintis Dieviškąją energiją, gali pažinti visą Visatą. Jam suteikta tokia prigimtinė teisė. Nėra ribos. Yra daugybė gyvybės formų, kurios neturi Meilės energijos, kurios neturi kūrybinės energijos. Žmogus tai turi. Visada pabrėžiama, kas Dievas žmogų sukūrė pagal savo atvaizdą. Vadinasi, turi galią kurti. Tik neleiskite pasireikšti savajam ego ir pradėti kurti tik savo naudai. Kūryba, susieta su ego – tai griaunanti kūryba. Kūryba, susieta su dieviškąja energija – visai pamiršta savąjį ego. Ego – tai tam tikras žmogaus netobulumo vaisius. Jis susiformavo per tam tikrą amžių ir įgavo savo galią. Iš pradžių žmogus buvo sukurtas iš dviejų pagrindinių sudedamųjų dalių: dieviškosios energijos ir laisvos valios pasireiškimo. Laisva valia ir suformavo ego. Žmogus nėra tobulas, bet tame ir yra Visatos grožis. Tu gali kurti, gali išjausti pasaulį, gali save formuoti ir pasiekti ypatingų rezultatų Visatos atžvilgiu. Apie kūrybos suvokimą teks pakalbėti daugiau. Vadink mane Apolonu – keliautoju laike ir erdvėje.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *