Čia Gautama Buda. Aš atėjau. Labai rimtai pažiūrėkite į šį vizitą ir dar rimčiau išklausykite mano žinias. Viešpats Maitrėja yra atsakingas už žmonijos pokytį ir jis (kartu su Karminės valdybos nariais) leido bendrauti su tavimi ir per tave. Nors ir labai mažas žmonių skaičius skaito šiuos laiškus (paėmus pasaulio mastu), bet skaitovai į širdį priima kiekvieną žodį. Gal supranta ne vienodai, bet visi stengiasi tai suprasti. Ir šios pastangos vainikuoja tai, kad šiandieną aš atėjau pokalbiui.
Aš kalbu tiesiai į jūsų pasąmonę, kad išgirstumėte ir tai, ko dar nesuvokiate. Pasaulis nuolat kinta. Jūs žinote savo krašto istoriją, savos civilizacijos istoriją ir galite įvertinti tai, kad ji labai kinta. Žmogus, gyvenęs pirmykštėje bendruomenėje, išsivystė iki šiuolaikinio, techniškai labai pajėgaus žmogaus. Pokytis akivaizdus. Todėl nemanykite, kad dabar visi procesai sustoja ir jūs nuolat gyvensite nekintamoje aplinkoje. Procesai, kaip vyko šimtus metų, taip ir tebevyksta. Tik procesas įgauna pagreitį. Tai atsispindi jūsų moksliniuose atradimuose. Dar prieš 100 metų, nebuvo kalbos ne tik apie internetą, bet ir apie TV, apie lėktuvus, reaktyvines raketas, palydovines stotis ir t.t. Pokytis vyksta staigus. O tai atspindi ir pokytį subtiliajame pasaulyje. Viskas būtų buvę gerai, jei dvasinio vystymosi greitis atitiktų techninį vystymąsi. Bet, deja, žmogus nepajėgė sukoncentruoti dėmesio tiek į išorinį, tiek į vidinį pasaulį. Ir atsiranda atotrūkis. Atotrūkis nuo planuotos vystymosi eigos. O šito neturėtų būti, nes pažeidžiama pusiausvyra. Tai išbalansuoja žmogų ir žmogus pasineria į išorinę veiklą. Viskas čia jums aišku. Tik neaišku, kodėl mes taip nerimaujame ir kodėl taip rimtai kalbamės. O kalbamės tik dėl vieno – išlikimo. Jūsų, Žemės rasės išlikimo Visatos erdvėje. Jeigu vystysis šis disbalansas ir toliau, tai jūs prarasite tikrąsias žmogaus vertybes. Jau dabar daugelis žmonių pradeda pamiršti, ką vertino senoliai. Nes mano, kad tai jau savo atgyveno. Iš tiesų, techniniame pasaulyje nėra vietos senolių išminčiai, bet supraskite, be šios išminties, Žemės gyventojui nebus vietos bendrojoje erdvėje. Negalima atsisakyti tikrųjų vertybių. Jas privalote puoselėti, branginti ir laikyti svarbiausiu gyvenimo tikslu. Tai nuoširdumas, atvirumas, supratingumas, parama. Pajautimas ir palaikymas žmogaus, o ne jo sukurto įvaizdžio. Išmokite žmoguje pamatyti ir pajusti žmogų. Ne praeivį, ne bejausmę būtybę, o žmogų. O tai yra iš tiesų sunkiau, nei galite sau pripažinti. Neįsigilinate į kito žmogaus išgyvenimus, nesidžiaugiate kito žmogaus tobulėjimu, nesižavite išmintimi ir paprastumu. Branginkite kiekvieną žmogų, kurio akyse spindi šiluma ir meilė. Tai aukso grynuoliai ir jie padeda išlaikyti pusiausvyrą žmogaus vystymosi eigoje. Ar daug žmonių sutinkate, kurių akyse visados pajusite meilę ir šilumą? Kurį gera sutikti (net ir nepažįstamą). Pamėginkite įvertinti, kiek tokių žmonių aplink jus yra. Jeigu rasite nors ir tris savo aplinkoje, kurie nuolat skleidžia ramybę, pasitikėjimą, toleranciją, supratingumą – tada jus labai laimingas žmogus. Jums gyvenimas leidžia pamatyti ir pažinti tikrąsias vertybes. Pamąstykite apie tai. O vėliau pamąstykite, kaip tai įmanoma išgyventi tau. Kiek vidinės ramybės yra tavyje, kiek pasitikėjimo Dievu, kiek supratingumo ir tolerancijos. Tolerancija, tai ne tik ugdoma pagarba, tai vidinė švara, tai nuoskaudų ir pykčio nebuvimas. Tai sugebėjimas priimti kitą be priekaištų, be įsitikinimų, be prisirišimų ar reikalavimų. Paprasta tolerancija – tai pagarba žmogui. Pagalvokite, kiek esate tolerantiški.
Naują pasaulio ateitį nereikia kurti labai sudėtingai. Nereikia manyti, kad visi duodami mokymai jums neįkandami. Ne. Viskas labai paprasta. Bet, kartu, ir labai svarbu. Jei tu jaunas žmogus, tai tau laikas patikėti savo jaunatvišku maksimalizmu ir kurti tokį gyvenimą, apie kokį svajoji: kupiną grožio ir gėrio. Ir nesvarbu, kad tėvų patirtis paneigia idėją, kad žmogus gali būti laimingas. Tu priimk į savo širdį mintį: Aš galiu būti laimingas. Aš esu laimingas žmogus. Ir netikėkite prietarais, kad negalima garsiai sakyti šių žodžių. Jei tikėsi prietarais, tai jie ir pildysis. Jei tikėsi savo žodžiu „Aš laimingas“ – tai šie žodžiai ir išsipildys. Tu renkiesi su kuo tau gyventi: su tikėjimu ir pasitikėjimu ar su abejone ir baime. Tau laikas daryti pasirinkimus jau dabar. Tik taip ir prisidėsi prie gražios ateities kūrimo. Nereikia galvoti apie mistinius dalykus. Didžioji mistika, didžioji paslaptis tai tu pats. Tai tavo sugebėjimai susitvarkyti su savo mintimis ir jausmais. Nuo čia prasideda „didieji“ darbai. Tai, iš tikrųjų, svarbiausia žmogaus gyvenime. To pirmiausia ir siekite.
Jei esate subrendęs žmogus, gyvenime daug ką patyręs ir išgyvenęs, tai įvertinkite, kas suteikė tikrąją laimę? Maži stebuklai dažniausiai būna prasmingiausi. Išmokite atskleisti meilę ir, tiesiog prašau, – pradėkite suvokti : reikalinga įsileisti Išmintį į savo sąmonę. Reikalinga. Jūs, subrendę žmonės, esate atsakingi ne tik už savo ar savo vaikų ateitį. Jūs, čia ir dabar, esate atsakingi už Žemės ateitį. Šiandieną tu, žmogau, esi atsakingas už Žemės ateitį. Ne kas nors kitas, o tu. Nemanyk, kad tu bereikšmis šioje didžioje planetoje ir nieko negali nuveikti. Ne. Šiandieną tu gyveni šioje planetoje, šiandieną ji yra tavo įsikūnijimo namai. Ne veltui tiek kartų įsikūnijai Žemėje ir tikrai ne tam, kad jaustumies bereikšmiu ir nieko negalinčiu. Tu gimei čia ir dabar. Ir tik nuo tavęs priklauso Žemės ateitis. Atsibusk ir suvok. Nuo tavęs priklauso Žemės ateitis. Jeigu tu to nenori suprasti, tai tu naikini Žemę. Dėl tavo neryžtingumo, nenoro imtis atsakomybės už savo veiksmus, Žemė praranda gyvastingumą. Dėl tavęs. Tu, subrendęs žmogaus, privalai prisiimti atsakomybę už Žemę ir privalai ne kovoti su vėjo malūnais, o tiesiog keisti save, suvaldyti savąjį ego ir sugrįžti prie pagrindinių vertybių, apie kurias kalbėjau.
Su meile ir pagarba, Gautama Buda