Guan In

Guan In: apie esybę

Guan In

Žmogus – tai Dievo kūrinys. Dievas nekuria riboto, netobulo kūrinio. Dievas kuria esybę, kuri pažįsta visą bendrąją erdvę. Vėliau formuojasi siela ir žmogaus kūnas. Bet, šiandieną, aš kalbėsiu apie esybę. Dieviškąjį kūrinį, kuris turi begalinę įvairovę. Įvairovę suvokimo, išraiškos, betarpiškumo. Esybė yra nevaržoma. Jos minties galia pasiekia bet kurį Visatos kampelį ir ji gali pajėgti suprasti tame kampelyje esančią informaciją.

Dievas sukūrė esybę – tai tobulas kūrinys. Jis neturi išraiškos ar suvokimo rėmų. Jis (darinys) priima didžiosios Išminties suvokimą ir pasinaudodama energijų (kurios sutinka dovanoti savo energijas) patirtimi formuoja sielas ir žmogaus kūnus. Esybė yra subtili sąmoninga struktūra, kuri save išreiškia per sielos ir fizinio kūno struktūrą. Esybė formuoja asmenybę ir priderina energijas prie šios išraiškos ir viską sutalpina į žmogaus kūną. Esybė žino, kad be energijų patirties žmogus nepažins bendrosios erdvės ir negalės joje kurti. Asmenybė pajėgi viena išgyventi Žemės sferoje, bet bendrojoje erdvėje turi remtis energijų pagalba. Asmenybė suformuota kaip grubi materija, o norint išlaikyti balansą, reikalingas energijų palaikymas ir asmenybės suvokimas. Esybė – yra pagrindinė žmogaus širdis. Kai esybė įtvirtina savo širdies energiją žmogaus fiziniame kūne, įvyksta nematerialus stebuklas. Esybė tiesiogiai įsitvirtina žmogaus kūne. Praktiškai asmeniškumo nebelieka. Nes tai nebereikalinga. Asmeniškumas, asmenybė reikalinga suformuojant tam tikrą sąmoningumą, kuris sugeba ne tik išgyventi materialioje aplinkoje, bet ir suvokti nematerialią aplinką. Asmenybės struktūra atkrenta, kaip nereikalinga.

Esybė save išskaido į daugybę sąmoningų struktūrų (kaip Dievas save išskaido į begalinės išraiškos formas). Tik šiuo atveju, esybė yra konkreti struktūra, kurią suformavo Dievas ir suteikia jai laisvą valią kurti, kurti žmoniją – jos patirtį, jos suvokimą, jos išraišką.

Esybė (arba esybės), suformavo žmogiškąją struktūrą ir save išskaidė į daugybę dalelyčių. Esybė sukūrė sielą, kuri apjungia žmogaus įsikūnijimus per žmogiškąjį gyvenimą. Taip siela patiria įvairius išgyvenimus. Patiria, ką reiškia būti moterimi ir vyru. Ką reiškia būt tamsiaodžiu ar baltuoju, ką reiškia būti kataliku ar provoslavu. Siela, turėdama galimybę reinkarnuotis ir taip pakeisti materialią išraišką, per tam tikrą laiką išgyvena daug patirčių. Pagalvokite, vieno žmogaus gyvenimas gali būti labai nuobodus ir nykus. Jokios patirties – juk jūs  įsisukate į kasdienę veiklą ir nieko naujo nebepatiriate. Diena iš dienos ta pati patirtis. Taip žmogus nesugeba savęs išvystyti. Todėl yra duodama galimybė sielai reinkarnuotis per daugybę gyvenimų ir patirti skirtingų patirčių.

Esybė formuoja ir skirtingas sielas. Kiekviena siela turi savo komplektą energijų. Vadinasi, turi tam tikrą gyvenimišką kryptį. Ir yra aiškinamasi, kaip geriau tą kryptį pasiekti ir įgyvendinti. Tai žmogaus gyvenimo linija. Esybė save išskaido į daugybę sielų taip pat dėl tos pačios priežasties – įvairovės. Kiekviena siela turi skirtingą „komplektą“ energijų. Kryptys skirtingos, išraiškos skirtingos. Energijos – tai sąmoninga struktūra tiek iš žemiškos erdvės, tiek iš bet kurio  Visatos taško ir laiko. Panašus panašų traukia. Visatoje yra gyvybės formų, kurios visiškai neatitinka žmogaus suvokimo. Žmogus dėl to net neužfiksuoja tokios gyvybės formos. Nėra sąskambio. Vadinasi ir tam „komplekte“ nėra tokių energijų.

Esybė yra tam tikro pobūdžio, tam tikrų virpesių ir ji formuoja savo gyvenimą, pasiremdama panašių vibracijų struktūromis. Esybė gali keisti žmogaus likimą. Žmogus gyvena savo kasdienybėje, savo aplinkoje, pagal inerciją, pagal įpročius, pagal suformuotą savo karmą. Bet jis vis tiek yra esybės dalis. Esybės, kuri jį suformavo ir kuri jį „valdo“. Ji gali nuspręsti kardinaliai pakeisti tam tikro žmogaus likimą. Ir ne dėl įdomumo ar malonumo, bet todėl, kad pastebi to žmogaus galimybes įgyvendinti daugiau nei tik kasdienius žemiškus siekius. Žmogaus gyvenimas keičiasi. Sielos išgyvenimai dar labiau prasiplečia.

Žmogaus kūnas ir protas yra labai suvaržytas. Sielos išraiška yra laisvesnė, bet vis tiek suvaržyta. Esybės išraiška beveik nevaržoma. Kai ko ji negali, bet tai visiškai neturi jaudinti žmogaus. Kai tavyje atsivėrė Gautamos Budos širdis, reiškia, kad esybė keičia tavo likimą. Asmenybės gyvenimas nebereikalingas. Visumos gyvenimas yra reikalingas. Gautama Buda yra daugiau, nei vien jo buvusi išraiška Žemėje. Tai didžioji Budos energija. Labai išmintinga, stipri ir galinga energija. Ji tiesiogiai (per tavo buvusią širdį) įeina į Žemės struktūrą.

Galinga energija ir jėga įeina į Žemės struktūrą. Ir ji įeina ne tavo gyvenimo keisti. Ji įeina, kad galėtų pakelti Žemės vibracijas tiesiogiai, per fizinę išraišką. Tik šios energijos išraiška turės įtakos tavo  kasdieniam gyvenimui. Praktiškai jo tokio, kokį iki šiol  turėjai, nebebus. Ir neprisirišk prie skausmo, kurį pajusi, suvokdama, kad tavo asmeniškumo nebėra. Tu atsiveri esybei. Tavo esybė yra tavyje – Dievas yra tavyje.

Paprasčiau paaiškinus: tavo vibracijos bus aukštesnės – labiau deginsi aplinkinius. Tiek tuos su kuriais dirbi, tiek tuos, kurie bus šalia. Tu dėl aukštų vibracijų, deginsi nešvarumus. Daug kas gali to ir neatlaikyti. Neliūdėk. Žmonės turi keistis. Niekas „nesudegs“ be perspėjimo. Kiekvienas gaus pamoką ir gaus galimybę pasirinkti. Nėra padėties be išeities. Kiekvienam bus suteikta galimybė rinktis. O kaip jis pasirinks, tai priklausys tik nuo žmogaus. Ir pasekmės bus pačios įvairiausios. Žmonės nesuvoks, kad tavo išspinduliuojama energija gali taip veikti, bet ji jau dabar veikia. Vėliau veiks dar stipriau. Todėl ir reikalingi seansai apsivalymui, blokų perlaužimui. Ypač artimiesiems, kurie nuolat su tavimi bendrauja. Tavo pačios blokų nebėra, nes nebėra asmenybės. Viskas. Yra asmenybės suformuotas sąmoningumas, kuris turės išmokti priimti didžiosios energijos patirtį ir ją išskleisti.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *