Šiandieną buvo suformuota pagalba subrendusiai žmogaus sielai atsilaisvinti nuo Žemę kaustančio negatyvumo ir iškelti jo energetinę struktūrą į Visatos erdvę. Iškelti į Visatos erdvę žmogaus energetinę struktūrą, reiškia to žmogaus sąmonės brandą ir sugebėjimą priimti subtilųjį pasaulį į savo širdį ir sąmonę. Žmogus turi kūnus: fizinį, astralinį, mentalinį, dvasinį ir tie kūnai turi energetines struktūras. Kiekvienas kūnas spinduliuoja savo energetiką, bet kartu jie visi, tarsi tarpsluoksniais, susilieja į visumą. Žmogaus fizinis kūnas turi savo biolauką, jame atsispindi kūno organų veikla. Astralinis atspindi išgyventus jausmus, mentalinis – per dieną suformuotas mintis, dvasinis – sugebėjimą susilieti su subtiliuoju pasauliu. Daugumos žmonių dvasinio kūno energetinis laukas būna labai silpnas ir jo spinduliuotė gali būti neapčiuopiama. Bet sąmoningo žmogaus, einančio Mokymo keliu, dvasinio kūno spinduliuotė yra stipri. Ir ši spinduliuotė matosi Visatos erdvėje. Seanso metu nuo jūsų kūnų buvo atskirtas dvasinis kūnas ir jo energetinė struktūra iškelta į Visatos erdvę, kurioje prisipildė subtiliųjų energijų iš to lygmens, kuriame formuojasi ateitis, bet kuri jau egzistuoja tame subtiliajame lygmenyje. Subtiliosios energijos yra labai aukšto dažnio, todėl fizinis, astralinis ir mentalinis kūnas jautėsi tarsi lydomi karščio krosnyje. Vyko pokyčiai visuose kūnuose. Nes, kaip ir sakiau, viskas yra viena. Jeigu pokytis vyksta viename iš kūnų, tai jis persiduoda ir į kitus. Tarkim, susinervini. Tai jausmai ir spinduliavimas formuojasi astraliniame kūne. Impulsai persiduoda į kitus kūnus – mintys sukasi nervingos, fizinis kūnas pradeda įsitempti, atsiranda skausmai. O dvasinio kūno spinduliuotė susitraukia dėl išskleisto negatyvumo. Kuo dvasinis kūnas mažesnis, tuo mažiau informacijos ir energijos priima iš subtiliojo pasaulio. Todėl fizinis, astralinis ir mentalinis kūnai turi veikti labai atsakingai, kad neužspaustų savo dvasinio kūno. Kai žemesnieji kūnai veikia darniai ir suformuoja vibracijų kilimą – dvasinis kūnas pradeda spindėti ir didėti. Jis atsilaisvina ir gali priimti daugiau spinduliuotės iš Aukštųjų Oktavų, o tai reiškia – daugiau išminties, daugiau gebėjimų ir geresnis suvokimas.
Seanso metu jūsų dvasinio kūno energetinė struktūra buvo atlaisvinta nuo kitų trijų kūnų ir tai leido ją iškelti į tą lygmenį, kuriame jau galima suvokti ir kitus materialius ir nematerialius pasaulius. Suvokimo galimybė prasiplėtė. Sąmonė turi galimybę priimti daugiau informacinių impulsų ir juos iššifruoti. Lieka tik tai, kad kiti kūnai tos informacijos neblokuotų. Neblokuotų nei jausmais, nei mintimis, nei veiksmais. Dvasinis kūnas atsilaisvina, jis pradeda gyvenimą tiek subtiliajame, tiek žemiškajame pasaulyje. Dvasinis kūnas visados egzistuoja, bet ne visados jis būna aktyvuotas. Ne visados atlieka savo funkciją. Dvasinis kūnas aktyvus būna po žmogaus kūno mirties, bet žemiškajame plane jo aktyvumas priklauso nuo žmogaus energetinio lygio. Šiuo atveju, dvasiniai kūnai atsilaisvina ir jie yra pajėgūs priimti kitą suvokimą apie žmogaus egzistencijos esmę. Tai yra, žmogus gali į savo gyvenimą žiūrėti ne pro savo žemiškojo suvokimo prizmę, o pro subtiliųjų energijų suvokimo prizmę (t.y. iš viršaus). Ką tai duoda? Aiškų suvokimą kas, kodėl, kaip vyksta Žemėje, žemiškoje aplinkoje. Situacija nėra vertinama iš žmogaus asmeninių pozicijų, o vertinama iš Amžinybės pozicijų. Gyvenimas vertinamas, aiškiai suvokiant kodėl vienas ar kitas įvykis įvyksta, kokios pasekmės laukia, kodėl jis turi įvykti. Atsiveria suvokimas karminių ryšių, atsiveria suvokimas sielos kelio per visus įsikūnijimus. Situacija priimama pagal Dievo valios išraiškos suvokimo prizmę, o ne per savo asmeninius jausmus, prisirišimus, siekius. Asmeniškumo nebelieka. Jeigu su egoistiškumu turi susitvarkyti žmogus, pasiremdamas savo logika ir širdies meile, tai su asmeniškumu susitvarkyti sunkiau.
Žmogus turi atsilaisvinti nuo savęs paties. Turi būti didelis ir aiškus sielos vedimas, kad žmogui pačiam pavyktų tai padaryti. Šiuo atveju, Karminei Valdybai leidus, mes atlaisvinome asmeniškumą ir labai tikimės, kad savo įpročiais ir prisirišimais nesuvaržysite to atsilaisvinimo. Su lyg kiekviena sėkmingai pragyventa diena, tas atsilaisvinimas įsitvirtina ir darys pokytį pačiam žmogui. Bet pradžioje yra reikalingos pastangos savo gyvenimo dieną išgyventi pagal Dievo vedimą. Ne pagal norus, įpročius, ne pagal save, o pagal dienos vedimą. Suvaldžius savąjį ego, antras etapas mokymo kelyje – atsisakyti asmeniškumo. Atsisakyti savęs, kaip žmogaus su žemiškais troškimais, įpročiais, su žemiška tiesa. Tai labai daug reikalaujantis procesas. Tu, praktiškai, turi atsisakyti savęs. Atsisakyti bet kokių SAVO svajonių, siekių, planų, įpročių, prisirišimų. Atsiduoti dienos vedimui. Suprantu, kad tai paskaičius šiurpas nukrato. Bet jeigu pasižiūrėtumėte iš mūsų pozicijų – tai suprastumėte, tai ne savęs sunaikinimas. Tai savęs atlaisvinimas. Atlaisvinimas nuo asmeniško požiūrio. Tai laisvė ir galimybė suvokti aiškiau ir plačiau. Daugiausia tam trukdo baimė. Baimė matyti tikrąsias savo veiksmų pasekmes. Geriau jums gyventi kaip akliems kačiukams, nežinant kaip bus. O būnant sąmoningu ir atsilaisvinusiu nuo asmeniškumo – aiškiai suvoksi visas savo veiksmų, kitų žmonių veiksmų pasekmes. Ir tai tikrai nėra lengva. Nes žmonės linkę elgtis neteisingai, o tai reiškia negailestingas pasekmes. Kaip jaustis, kai matai pasekmes, o tas žmogus, kurį norėtum perspėti, net nesuvokia apie ką kalbi? Turi išryškėti bebaimiškumas, sugebėjimas priimti pasekmes, sugebėjimas surasti teisingus sprendimus.
Su meile, Helijas