Hilarionas.
Kai meldžiatės ar kitu būdu bendraujate su Pakylėtaisiais Valdovais, su Dievu, jūs sukoncentruojate savo dėmesio energiją į šviesą. Jūs prisijungiate prie Mokytojo (arba Dievo šviesos) kanalo. Ta šviesa įteka į jūsų energetinį lauką ir per jūsų dėmesio energiją pasiekia tuos, už kuriuos meldžiatės, skaitote liepimus. Dažnai būna, kad jūs patys jaučiatės nusilpę, pavargę, pasimetę. Tada maldos praktikas skirkite sau. Nes pavargęs kūnas ir pavargusi siela išspinduliuoja daug negatyvumo į aplinką. Pritrūkstate jėgų šypsotis, pritrūkstate jėgų dovanoti savo šviesą ir meilę. O ką galite dovanoti, jeigu jūs esate pavargę, išsekę ir jumyse nebėra šviesos? Visą dieną suplanuokite taip, kad galėtumėte pailsėti, pasimėgauti tam tikra draugija, pabūti nors trumpai gamtoje ar tiesiog skirti laiko savo pomėgiams. Nereikia visą dieną tik dirbti. Darbas reikalingas, kad pragyventumėte, bet jeigu nuolat dirbsite, tai kada gyvensite, kada mąstysite apie subtilųjį gyvenimą. Kada atsiversite amžinybei? Kai ateina suvokimas jog gyvenate amžinybėje ir kiekviena diena yra tik pamoka ir savęs pažinimas, tada suvoksite, kad bėgdami, skubėdami savęs nepažinsite. Gali save sunaikinti ir išbarstyti. Bet jūs gyvenate tam, kad save pažintumėte ir kurtumėte. Jūs savęs nemylite, netausojate, jeigu vis reikalaujate iš savęs nuolat kažką veikti. Leiskite sau pasimėgauti ramia valandėle, skirkite ją sau, atsipalaiduokite ir nusišypsokite sau. Nereikia poilsiui skirti visos dienos, pakanka gerai praleistų kelių minučių ir būsi atsigavęs, vėl gali džiaugtis gyvenimu. Prisiminkite, jei nėra vidinio džiaugsmo, kad gyveni, tai tu vis dar mokymosi kelio pradžioje. Tu paklydęs savo gyvenime, tu pasimetęs ieškojimuose, nesupranti kas tiesa, kas naudinga, o kas kenkia. O atsakymas yra paprastas. Jeigu tavęs nedžiugina tavo gyvenimas – tu nesupratai gyvenimo prasmės. Ne materialūs dalykai, ne turtas ir šlovė turi teikti džiaugsmą, o paprastumas, švelnumas, atjauta, gebėjimas būti reikalingu kitam. Laimę ir džiaugsmą suteikia gebėjimas suvaldyti savąjį ego. Tada tu esi laisvas nuo įpročių, nuo visuomenės keliamų reikalavimų tavo gyvenimui, nuo savo prisirišimų.
Maitrėjos matroje yra žodžiai: „Aš esu laisvė, aš esu meilė, aš esu džiaugsmas, aš esu tiesa.“ Tai paeiliui surašyti žodžiai, kurie ir atskleidžia, kaip reikia gyventi žmogui savo kasdienybėje.
(Viešpaties Maitrėjos mantra įkelta:
https://gyvenimokeliu.wordpress.com/mantros/)
Laisvė – tai gebėjimas atsiriboti nuo savo troškimų, nuo įpročių, prisirišimų, laisvė nuo negatyvių minčių ir jausmų. Laisvė nuo noro mokyti kitus, aukotis už kitus, vergauti kitiems ar savo įpročiams. Aukotis už kitus tai ne tas pats, kas aukotis vardan kitų. Kai kada jūsų meilė ir rūpestingumas nuima atsakomybę nuo kitų žmonių teisingai elgtis. Jūs už juos viską sprendžiate ir gyvenate jų gyvenimą. To negali būti, kiekvienas yra atėjęs su savo tikslu – savarankiškai bręsti pačiam. O jūs savo rūpestingumu atimate galimybę savarankiškai bręsti, jūs atimate galimybę atidirbti jam savo karmą ir atlaisvinti savo sąmoningumą. Išgyvendami laisvę neatimkite laivės iš kitų žmonių.
Meilė – tai gebėjimas išjausti besąlyginę meilę. Tokia meilė pakylėja jūsų vibracijas, jūs nustojate gyventi negatyvumo apsuptyje, jūs atsilaisvinate nuo neigiamų minčių, jausmų, nes jūsų mintis ir jausmus užvaldo tik besąlyginės meilės jausmas, kuris skleidžia gerumą, švelnumą, supratingumą. Ir tada jūsų širdis užplūsta dėkingumas ir džiaugsmas, kad gyveni.
Džiaugsmas – kad turi galimybę mylėti, šypsotis, gėrėtis aplink tave esančiu pasauliu. Džiaugsmas – tai rodiklis, kad pagaliau atsilaisvinai nuo savojo ego spąstų ir gali tiesiog gyventi šią dieną. Be reikalavimų ateičiai, be nuoskaudų praeičiai, gyveni šią dieną ir esi dėkingas Dievui, kad gali būti Žemėje, gali jausti Jo meilę.
Ir ateina žinojimas, kas yra gyvenimas, kas yra Tiesa. Tavo sąmoningumas pakyla tiek, kad tu pradedi suvokti Visatos dėsnius, pradedi suvokti tas tiesas, kuriomis suformuotas žmogaus gyvenimas. Ir kai tu tai suvoki, tau tampa lengva ir paprasta gyveni Žemėje. Nes tu tiki ir pasitiki Kūrėju. Tu jauti šilumą ir rūpestingumą savo Mokytojų, tu mėgaujiesi galimybe tobulėti ir labiau pažinti save ir savo gyvenimo esmę. Ir tu žinodamas Visatos dėsnius, kaip veikia tavo minties jėga (nes ji yra svarbiausias įrankis kūrybai) pradedi kurti savo gyvenimą. Į tavo gyvenimą įsilieja šviesa, atsiranda lyg tol nepažinta patirtis.
Bet iki šios Tiesos tu neateisi, jeigu nuolat skubėsi ir būsi pervargęs, įsitempęs, paskendęs sau keliamuose reikalavimuose.