Hilarionas
Žmogaus dažnai pasiklysta samprotavimuose, kas jis yra, kokia jo paskirtis, koks santykis su neregimuoju pasauliu. Neįmanoma žmogaus atskirti nuo visumos. Jūs esate dalis visumos, kuri apjungia tiek materialų, tiek nematerialų pasaulį. Žmogaus siela skleidžiasi per žmogaus žemiškąją struktūrą, per visus jo žemiškus kūnus. Bet žmogaus sąmonė susilieja su kolektyvine sąmone. Negalima atjungti jo konkrečios sąmonės nuo aplinkos sąmonės. Todėl žmogus elgiasi nesąmoningai, daugiau įtakojamas aplinkos nei savo sprendimų. Šiame lygmenyje yra būtina atskirti kur mintys ir jausmai tavo, o kur aplinkos įtaka. O kas yra tavo mintys ir tavo jausmai? Tai klausimas vertas milijono auksinių. Juk esate pastebėję, kad spręsdami tam tikras problemas tikrai nebežinote kas teisinga, o kas ne. Kas reikalinga, o kas ne. Kodėl taip sunku yra į tai atsakyti, jeigu tai tik tavo mintys ir jausmai. Jeigu tai tik tavo mintys, tada tu priimi sprendimą ir prisiimi atsakomybę už pasekmes. Ir tavęs neturi griaužti abejonė ar teisingai pasielgei. Bet koks veiksmas yra tik veiksmas. Per gyvenimą nuolat atliekate tam tikrus veiksmus. Niekuomet nėra taip, kad nebūtų veiksmo. Jei taip yra tai jau sąstingis, vedantis į žlugimą. Bet kodėl tada taip sunku priimti sprendimą, jeigu tai tik tavo mintys, tavo veiksmai? Todėl, kad tu gyveni tarp žmonių ir jų mintys, jų norai tave įtakoja. Tavo siela gyveno daugybę gyvenimų ir ji suformavo karminius ryšius, kuriuos reikia atlaisvinti ir ji žino kaip tai padaryti. Siela duoda vieną sprendimą, tavo individualybė (tavo norai, poreikiai) duoda kitą sprendimą, o tavo aplinka tave taip pat įtakoja sąmoningai ar nesąmoningai. Ir tavo protas neatlaiko. Jis nesugeba apdoroti tiek informacijos, kurioje yra tiek daug nežinomų kintamųjų dalių.
Koks sprendimas geriausias? Pripažinti, kad gyvenate amžinybėje, kad turite vykdyti Dievo valią, kuri pasireiškia tik per žmogaus tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Ką tik sakiau, kad jūs nuolat darote veiksmus, kurie vienaip ar kitaip įtakoja jūsų gyvenimą. Jūsų siela turi savo užduotis, bet ji gali jas atlikti per bet kuriuos jūsų pasirinktus veiksmus. Nėra taip, kad neteisingai pasirinkęs profesiją, visiems laikams sustabdysi karmos atidirbimą. Ne, bet kuris jūsų sprendimas yra pritaikomas prie sielos užduočių. Jūs padarote sprendimą, o Mokytojai suformuoja variantus kaip galima atidirbti vieną ar kitą karminę problemą, gauti vieną ar kitą pamoką. Jeigu sprendimas visai neteisingas – gali užtrukti pamokos išmokimas, bet vis tiek tą pamoką gausite ir turėsite išmokti. Todėl ką galiu patarti – priimdami sprendimus nekaltinkite savęs, kad nesuvokiate kaip ką padaryti. Tiesiog darykite, o Mokytojai jus išves iš tamsos kelio. Jeigu kas atsitiko bloga, tai ne vien dėl neteisingo sprendimo, tiesiog taip turėjo būti ir tas blogio variantas vienaip ar kitaip būtų pasireiškęs jūsų gyvenime. Nemanykite, kad jūsų protu priimti sprendimai tokie svarbūs jūsų gyvenime. Jūsų gyvenimą 50 procentų įtakoja jūsų karma, kita dalis priklauso nuo kūrybos, nuo jūsų veiksmų. Jeigu pavyksta priimt teisingus sprendimus, karmą atidirbate lengvai ir paprastai. Jeigu neteisingus – karmą atidirbate truputi sudėtingiau, bet rezultatas tas pats. Jūs niekados negalite žinoti kuris sprendimas yra teisingas. Jūs nežinote savo karmos, nežinote sielos užduočių, nežinote įsipareigojimų kitam žmogui, nežinote Dievo planų. Bet koks sprendimas nebus iki galo teisingas. Todėl nesikankinkite priimdami sprendimus. Jeigu nusprendėte kažką įgyvendinti – tai to ir siekite lengvai ir paprastai, nes bet koks veiksmas iššauks tam tikras pasekmes. O pasekmės bus ne tik pagal suformuotą veiksmą, bet ir pagal tuos kitus jums nežinomus kintamuosius. Ar tu būsi mokytojas, ar gydytojas vis tiek teks išgyventi tai, kas reikalinga karmos atidirbimui. Ar tu vykdysi vieną projektą ar kitą, vis tiek susidursi su tomis situacijomis, kurios tau reikalingos kaip pamokos.
Atsipalaiduokite ir leiskite gyvenimui jus vesti. Jeigu taip neišeina, tai tiesiog darykite greitesnius apsisprendimus, kad Mokytojai greičiau galėtų pritaikyti karmos atidirbimo mechanizmą prie pasikeitusių sąlygų. Gyvenkite, o ne svarstykite kaip gyventi. Svarstymai ir abejonės nesuformuoja kuriančiosios energijos. Veiksmas suformuoja kuriančiąją energiją. Sugalvojai ir pradėk įgyvendinti ką sugalvojai, o Mokytojai truputi pakoreguos tavo planus ir viskas bus gerai. O jeigu tik svarstai, kad reikėtų taip elgtis, bet nedarai jokių veiksmų, tai tik energijos siurbimas iš savo ateities ir kai norėsi kažką įgyvendint jau nebebus nei jėgų, nei noro. Nes energiją sunaudojai svarstymams ir abejonėms. Pasvajoti galima ir reikia, bet nereikia prisirišti prie svajonių, nes viskas kinta. Praėjus laikui gali pastebėti, kad nebenori to apie ką svajojai. Įgaunant gyvenimo patirties svajonės keičiasi, tikslai keičiasi. Viskas reliatyvu.