Žmogus labai save apriboja, sutapatindamas save tik su šiuo vieninteliu gyvenimu. Jūs gi gyvenate amžinybėje, einate per pačias įvairiausias patirtis, jūsų gyvenimai turi tęstinumą. Jie atsineša informaciją ir energijas iš praeitų gyvenimų, kaip ir sukuria gijas į ateitį. Negalima savęs tapatinti tik su tuo dabartiniu gyvenimu. Jūsų uždaviniai persipynę laike ir erdvėje. Tik tokiam žmogui, kurio aktyvi žemiškoji sąmonė, gyvenimo tikslai labai tikslūs, aiškūs ir apriboti materija. Žmogui, kuriam veriasi aukštesnioji sąmonė, susiaktyvina sielos plano tikslai. Jis pradeda įsiklausyti į savo nuojautas, į savo siekius, apjungia kelių įsikūnijimų informaciją ir energijas tam, kad jas išskleistų, jei reikia, transformuotų. O žmogui susiliejus su savo aukščiausiąja sąmone, atsiveria kosminiai energijų srautai. Toks žmogus įsilieja į Visatos matricą. Jis aktyvina tai, kas reikalinga žmonijos virsmui, jis suteikia gebėjimus tiems, kas gali daryti pokytį savo gyvenime, kartu ir kitų žmonių gyvenime. Ne vien žemiškojo plano gyvenime, bet ir subtiliųjų planų gyvenimuose.
Žmogus, gebantis susilieti su savo aukščiausiąja sąmone, turi atsiduoti Kūrėjo valiai, nes tas žmogus atstovauja Visatos matricos uždaviniams. Jo žemiškasis planas lieka tik atgarsiu to, kas vyksta subtiliuose planuose. Toks žmogus atsisako savo asmeninio gyvenimo (arba jo labai nesureikšmina) tam, kad galėtų vykdyti savo svarbiąsias užduotis. Atsisakyti asmeninio gyvenimo nėra lengva, nes atsisakai savo asmeninių siekių pirmumo, atsisakai savo žemiškų troškimų ir, svarbiausia, atsijungi nuo kolektyvinės sąmonės įtakos, kuri žmogų stipriai laiko pririšusi prie žemiškos paskirties. Žemiškoji sąmonė nori išlikti aktyvi, gaji ir ji siekia apriboti žmogaus galimybę susilieti su aukštesniąja sąmone. Sakysite, juk Kūrėjas sukūrė žemiškąją sąmonę, tai ji yra svarbi. Taip, ji yra svarbi, bet ji nebesuvokia savo tikrosios paskirties. Ji mano, kad ji yra pati svarbiausia ir viršiausia, o iš tiesų žemiškoji sąmonė turi tiesiog tarnauti ir padėti savo aukštesniajai sąmonei. Žemiškąją sąmonę užvaldė ego, bet laikas tam keistis. Laikas atsiverti naujiems pokyčiams ir reikia leisti sau priimti dieviškąsias energijas tam, kad grąžinti žemiškosios sąmonės paskirtį: tarnystę savo aukštesniajai sąmonei. Tarnystę Išminčiai ir Meilei, o ne aistrai ir protui.
Aš myliu žmogų, gerbiu jį, nes žinau, kad žmogus tai tik dalis to, kas jis yra. Žinau žmogaus paskirtis, žinau, kaip sunku žmogaus aukštesniajai sąmonei savęs neišreikšti, todėl Aš esu šalia žmonių, kaip ir dauguma Pakylėtųjų Valdovų bei kitų kosminių būtybių. Mes nesame šventieji, kuriuos privalu garbinti, mes esame jūsų aukštesniosios sąmonės bendražygiai, turintys bendrus tikslus, žinantys bendras tiesas. Todėl apsijunkime, padėkime vieni kitiems, nes mums bendraujant, atsiranda galimybė jūsų aukštesniajai sąmonei pasireikšti jūsų žemiškame plane. Myliu jus visus, gerbiu, nes suvokiu jūsų didybę, jūsų paskirtis, jūsų atsidavimą ir ryžtą kurti geriausius energinius srautus, kurie padeda išlaikyti harmoniją visoje Visatoje. Myliu jus.