Mokslas ir ekonomika neturi peržengti pagarbos gyvybei ribos. Pagarba gyvybei išsaugoma, išlaikant pagarbą Kūrėjui. šiuolaikinis žmogus netiki Dievo, esančio kažkur aukštai danguje, kuris žmones nuolat baudžia ar skatina už gerą elgesį. Tokios senos nuostatos nesukuria pagarbos Kūrėjui. Pagarbą ir tikėjimą galima išsiugdyti tik per savo asmeninę pajautą, asmeninę patirtį. Tam reikalingos žinios apie subtiliąsias energijas ir sąmonės galią. Žinios duodamos tam, kad žmogus lengviau suvoktų, kas jo gyvenime vyksta, kodėl vyksta ir kaip galima valdyti savo gyvenimą. Taip atsiveria vidinio pasaulio pajautimai, o per duos susikuria pagarba Kūrėjui, pagarba gyvybei. Tik ši vidinė būsena, kurią patiria kiekvienas žmogus asmeniškai, ir neleidžia suabejoti Aukščiausiosios Sąmonės egzistavimu. Tai skatina išlaikyti pagarbą žmogui, pagarbą gyvenimui. Kol nėra peržengta pagarbos gyvybei riba, tol įmanoma kurti gražų, saugų, tikslingą gyvenimą. Ši knyga skatina pažinti savo vidinį pasaulį, pažinti subtilųjį pasaulį, kad per savo asmenines patirtis sukurtumėte tvirtas vertybes, kurios skatintų sąmonės augimą, o kartu ir pagarbą Kūrėjui.
Siela ateina į Žemę kupina pačių gražiausių jausmų ir tyriausių vilčių. Jos pagrindinė užduotis – išskleisti Dievo Meilę ir Išmintį per savo žemiškąją struktūrą: per mintis, žodžius, jausmus ir kasdienę veiklą. Viskas turi būti suderinta. Žmogaus žodis ir veiksmas turi atitikti siekius ir norus. Noras turi būti subalansuotas su veiksmu. Siela įsilieja į žemiškąją struktūrą ir tampa vienetu. „Aš esu žmogus“ simbolizuoja „Aš esu Dievas“. Vadinasi, žmogaus žemiška veikla turi atspindėti Dievo Išmintį ir Meilę. Tada yra sąskambis tarp žmogaus aukščiausiosios dalelytės ir jo veiksmo energijos. Kai žmogus save išjaučia vienybėje su aplinka, vienybėje su Dievu, jis suvokia, kad visur ir visada turi egzistuoti palaikymas, supratingumas, tolerancija, pagarba. Žmogus, išjausdamas vienovę su Dievu, su aplinka, suvokia, kad jo veiksmas turi prisidėti prie bendros gerovės kūrimo. Kiekviena žmogaus mintis, kiekvienas žodis, kiekvienas jausmas turi paskatinti vienybės sąskambį, turi susiderinti su visa aplinka, kurioje kuriamas gėris, kurioje vystomasi – taip žemiška energija pakylėjama į aukštesnį lygmenį. Žmogus save suvokia kaip visumos dalelytę, kuri turi veikti kartu su kitais, padedant vienas kitam keisti save, transformuoti save į aukštesnį energinį lygmenį. Ši užduotis nėra lengva, nes reikia pakeisti save į tokį, kokio savęs dar nepažįsti ir nesuvoki. Žmogus turi pasinerti giliai į save, kad ten rastų šviesą ir suvokimą, kur tas kelias veda ir koks turi būti jo elgesys, kad sėkmingai eitų tuo keliu kartu su kitais. Tas kelias vienodai sunkus visiems, todėl būtinas ypatingas supratingumas, dėmesingumas, tolerancija, pakantumas. Žmogus nežino tikslaus kelio. Jis ieško, jis mėgina savo kelią suprasti atskirai nuo kitų. Keliai būna teisingi ir klaidingi. Jūs nežinote, kurio kelias tikresnis, teisingesnis. Galite tai įvertinti tik išvydę rezultatus, o iki jų dar labai toli. Todėl ir žengiate klysdami, kildami, ieškodami ir atrasdami. Taip pat žengia ir kiti. Reikalinga pagarba, tolerancija kito žmogaus ieškojimams, kito žmogaus silpnybėms, klydimams. Juk nežinote, kokią karmą susikūrė tas ar kitas žmogus, kokias užduotis jis turi įgyvendinti. Ir net tada, kai iš jo juokiatės, gal jis stengiasi dėl jūsų, kad jums būtų geriau gyventi. Žmogus turi suvokti, kad gyvena vienybėje su visais žmonėmis. Gal jis taip negyvena dėl savo klaidingo požiūrio, bet su visais žmonėmis, su gyvūnais, gamta, angelais yra susietas matricos energiniais kanalais. Vadinasi, jis visgi gyvena vienybėje su visais. Ir vieno žmogaus veiksmas, kad ir koks būtų asmeniškas, atsilieps visumai. Todėl turite suprasti, kad norint būti laimingiems, norint lengviau eiti atradimų keliu, reikia gerbti ir palaikyti vienas kitą.
– Violeta Petraitienė
Knygoje aprašomos temos:
Žemės gimimas
Lemūrija
Atlantida
Žmogaus energiniai sūkuriai – čakros
Pirmoji čakra
Antroji čakra
Trečioji čakra
Ketvirtoji čakra
Penktoji čakra
Šeštoji čakra
Septintoji čakra
Žmogaus energinė sandara
AŠ ESU, KAS ESU sąmonė
Esybė ir siela
Šviesos kūnas
Visatų matrica
Žmogaus visumą sudaro materija ir ne materija
Gyvenimo kūryba
Galima ateitis
Gyvenimas priklauso nuo požiūrio
Dieviškoji meilė
Dievas žmoguje – žmogus Dievuje
Mokykitės susivaldyti
Žemės energinis laukas
Tamsos zona
Raudonos, oranžinės ir geltonos spalvos žemės energiniai laukai
Dar apie geltonos spalvos žemės energinį lauką
Pakylėtieji Valdovai
Dvasios Mokytojai
Mokytojo ir mokinio kelias
Pakylėtųjų Valdovų energijos įsiliejimas į žmogaus energiją
Gyvenimo norma nėra amžina taisyklė
Besąlyginė meilė
Kolektyvinė sąmonė
Dėmesio energijos galia
Gyvenimo tikslai
Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu
Šviesos išskleidimas
Minties, jausmo ir veiksmo suderinimas
Paralelinis pasaulis
Kas išlieka Amžinybės erdvėje
Būkite dėmesingi savo poelgiams
Praeitų įsikūnijimų įtaka dabarčiai
Senovės Pali gentis
Žmogaus raidos ciklai
Naujo gyvenimo bruožai
Kaip siela įeina į žmogaus kūną?
Kuo skiriasi individualumas nuo asmeniškumo?
Kūnų virpesių dažnio kėlimo svarba
Keiskite kolektyvinę sąmonę savo mintimis ir gyvensena
Septyni ciklai – tai žmogaus virsmo kelias
Pažanga neįmanoma be pastangų
Susitikimas su tikruoju Aš
Naujo ciklo pradžia – vidinio pasaulio pažinimas
Suvokimo ribos peržengimas
Žmogus – tai amžinybės taškas materijoje
Matematinės formulės su kintamaisiais
Smegenų veiklos sužadinimo galimybės
Suvokimo kryptys
Požiūris į Žemę iš ateivių pusės
Žmogaus struktūros piramidė
Apie viską trumpai
Dėmesio energija
Žmogaus aukštesnioji sąmonė
Žemiškosios sąmonės ir aukštesniosios sąmonės susiliejimas