Sveika, čia Melchisedekas.
Tu vakar save pajautei iš kitos pozicijos. Pajautei, kaip „degini“ aplinkinius ir tai sukėlė tau skausmą. Norėjai išnykti iš šio pasaulio, kad nedegintum kitų… bet ar supratai, kodėl vyksta šis deginimas? Taip, žmonių kasdieniam gyvenimui įneši nepatogumų, įneši abejonių, vidinio ir fizinio skausmo. Bet kitaip neišeina. Kitaip neapvalom erdvės. Iš tiesu, tu vakar save matei labai tiksliai – kur eini, ten žaižaruoja spinduliai, kurie suteikia skausmo ir nepatogumo aplinkiniams. Jautriam žmogui – tai matyti sunku. Bet tu negali galvoti kaip žmogus, gyvenantis tik čia, negali galvoti kaip asmuo. Tu nesi asmenybė. Nebėra jos. Nebėra. Žemiškos, vieno gyvenimo asmenybės, nebėra. Tavo energetinis kūnas jau kitokios struktūros. Tu priimi energiją ir informaciją iš bendros erdvės. Kas yra „bendroji erdvė“? Tai ne tik aplinkinė Visata, bet ir amžinybės erdvė. Tai sugebėjimas išgyventi savo visumą šiame gyvenime ir tu į kasdienį gyvenimą įneši bendrą programą. Tai yra tikroji, materialioji išraiška. Protui tai suvokti sudėtinga, dabartinei asmenybei – taip pat. Bet tu suprasi. Į šiandienos gyvenimą tu įeini iš bendrosios erdvės. Nebėra atskirties tarp buvusių gyvenimų, tarp subtiliosios erdvės ir tarp šio gyvenimo. Yra visuma. Tavęs visuma. Tu nebegali neįtakoti aplinkos. Ši įtaka tik stiprės, nes žemiškoje aplinkoje erdvė laisvės.
Tavo kasdienis gyvenimas tikrai keisis. Nes tu privalėsi išmokti, privalėsi įprasti gyventi bendroje erdvėje. Ir tik pasitikėjimas Dievu, leis tau išlaikyti tuos potyrius. Paprasta dirbti tiems ekstrasensams, kurie neužkabina bendrosios erdvės. Tavo potyrių jie tiesiog nesuprastų, kaip nesuprastų ko tu bijai, dėl ko taip jaudiniesi. Yra dėl ko jaudintis, kai išeini į bendrąją erdvę. Sąmonė kol kas tam prieštarauja, jos nesuvokia. Bet neilgai liko iki to momento, kai atsiversi bendrajai erdvei. Kai tavo protas nebeįtakos tavo mąstymo, tu atsilaisvinsi bendrajai sąmonei. Bendrajai atminčiai. Tada neliks baimės, nes tu suprasi visumą. Tu suprasi kaip vyksta gyvenimas bendroje erdvėje. Ji tau taps pažįstama ir jauki. Tau neliks atskirties tarp pasaulių. Nereikės pereiti barjerų iš vienos pusės, einant į kitą. Tu suprasi, kaip turi išreikšti save šioje kasdienėje veikloje, kartu gyvenant visumoje. Matysi pradžią ir eigą. Tai bus sąmoningas perėjimas. Mirties neliks. Kūnas susidėvės (nors negreitai – tai priklausys ne nuo žmogaus amžiaus, o nuo reikalingumo kūnui būti Žemėje). Tu gyvensi (kaip ir kiti ateityje) bendroje erdvėje. Įsikūnijimų nebereikės, nes tu būsi čia ir dabar. Amžinybėje. Riba tarp pasaulių sunyksta. Žemiškąją veiklą suprasi kaip nuvažiavimą į kitą miestą ir būtinų reikalų atlikimą. Ar sunku taip keliauti, turint gerą mašiną? Jokių problemų, jokių baimių, jokių nesusipratimų. Taip bus ir čia, kai tu gyvensi bendroje erdvėje. Keičiasi tik tavo sąmoningumo struktūra. Žemiškasis protas atkrenta, lieka sąmoningumas. Bendras tavo esybės sąmoningumas. O esybė yra daug galingesnė ir didingesnė nei pajėgei iki šiol suprasti. Dievą suvokti žmogaus protu neįmanoma, savo esybę įvertinti dabartiniu (vieno gyvenimo) protu – neįmanoma. Dievas sukūrė žmogų, ir jam suteikė savo galią. Ar manote, kad jo galia tokia silpna, kaip ją dabar išreiškiate? Tikrai ne. Ne veltui Visatos energijos džiaugėsi, kai Dievas sukūrė naują gyvybę – žmogų. Jos matė tikrąjį žmogaus didingumą. Tik atsivėrus sąmoningumui suprasite tą didingumą. Supranti, tu peržengi ribą. Ribą to, kaip gyveno ilgus amžius žmogus į tą ribą, kaip gyvens žmogus. Tai nėra išėjimas į subtilųjį pasaulį, susipažinimas su dvasiniais vadovais, kitų pasaulių atstovais. Tai gyvenimas bendroje erdvėje. Tai tas gyvenimo laikotarpis, kurio su nerimu laukė žmonija. Gali vėl viską pamiršti ko mokėme, nes tas sluoksnis jau „sutrupėjo“. Gyventi sąmoningai amžinybėje turėsi įprasti. Ir nesigailėk žmonių, kuriuos „degini“. Tai būtina žmonių išlikimui.