Motina Marija

Kaip aš matau žmogų?

     Aš esu dvasia, nenuilstanti dvasia nuolat pasiaukojanti dėl žmonių gerovės. Mano toks pasirinkimas, toks tikslas, tokia saviraiška. Aš labai myliu žmones, nes žinau jų atėjimo į Žemę priežastis ir pasekmes. Aš žinau jų tikslus, uždavinius ir realią situaciją. Mane neramina tikrasis žmogaus vaizdas. Žmogų galima matyti keliuose lygmenyse iš karto, jie persipina tarpusavyje ir visi vienodai įtakoja paties žmogaus gyvenimą. Tiesa, įtakos turi tas lygmuo, kuriam pats žmogus suteikia didesnį dėmesį. Gal pirmiau pakalbėsiu apie tai, ką matau ir girdžiu žiūrėdama į žmogų. Žmogus turi savo kūną, savo žemišką aplinką. Tai jūs patys gerai matote. Bet žmogus turi ir energinius planus. Vienas iš jų – tai žmogaus mentalinis ir emocinis kūnas. Tai šios akimirkos kūryba. Ji gali spindėti gražiomis šviesomis, gali apniūkti. Bet šis lygmuo nuolat keičiasi ir tai atspindi tos akimirkos rezultatą. Todėl ir žmogaus biolaukas negali atspindėti visos tiesos, nes žmogus nuolat keičiasi, o biolauke atsispindi esama situacija. Kartu jame atsispindi ir susiformavę blokai, tamsos srautai. Bet aš noriu kalbėti, ką dar matau, žiūrėdama į žmogų. Nuėmus fizinį, emocinį ir mentalinį kūną matau jo prigimtį. Matau jo struktūrą, kuri susiformavo per daugelį įsikūnijimų. Matau išgyventus karus, nesantaiką, kančias, matau ir grožį, švelnumą, tyrumą. Matau struktūrą, kurioje atsispindi karma. Tai skausminga struktūra. Joje daug tamsos. Jūs kai kada matote prie žmogaus prisikabinusias juodas struktūras. Bet iš tiesų jūs matote patį žmogų. Tai jo suformuotos energijos per daugelį įsikūnijimų. Ir tos energijos yra dauguma tamsios ir sunkios. Aš matau ne tik ką tas žmogus patyrė, bet ir ką jis sukūrė – kokią kančią suformavo aplinkiniams, kokias pasekmes suformavo žmonijos raidai. Matau visas klaidas ir visus neteisingus sprendimus. Matau daugiamačiam plane visus žmogaus nuosmukius, paklydimus, suformuotas kančias ir neteisingus sprendimus. Matau jo matricą ir žinau, kiek daug jis turi suformuoti gerosios energijos, kad ta matrica nors kiek prasivalytų.

Būna, kad jūs einate dvasinio tobulėjimo keliu, o tai reiškia, kad susiaktyvina sąmonė, susiaktyvina prisiminimai, pradeda judintis matricos kanalai. Ir kai kada jūs tarsi nusilpstate, nieko nebejaučiate, nieko nebesuprantate, užpuola fizinis nuovargis, sunkumas ar net ligos pasireiškia. Taip susiaktyvina matricos valymo procesai. Iš teigiamo žmogaus mąstymo kanalo šviesos energija išeina į jo matricą ir pradeda atlaisvinti tam tikrus blokus, suteikia energijas toms situacijoms, kurios pakenkė kitiems žmonėms ir juos atlaisvina. Tam naudojama visa jūsų energiją ir jūs pradedate silpti. Ką tokiu atveju daryti? Kurti kaip galima daugiau švarių minčių ir jausmų. Jūs turite kaip galima daugiau į save įsileisti dieviškos šviesos, kad galėtumėte atstatyti savo energinį lauką ir valyti savo matricą. Vadinasi, turite daugiau susikaupti į Dievą. Daugiau melstis, medituoti ar užsiimti kitomis dvasinėmis praktikomis, kad kuo daugiau būtumėte šviesoje ir atstatytumėte savo energinį kanalą. Kai kada atsistato laukas savaime, kai išsivalo tam tikras blokas ir jis nebereikalauja padidinto kiekio jūsų energijos. Matricos keliuose pasitaiko taškai, kurie reikalauja didesnės jūsų koncentracijos šviesai. Kai tą tašką praeinate, tada vėl vyksta visuminis procesas, kada galima išvalyti kitą tašką, bet tam turi pasiruošti tu, turi pasiruošti ir kitas žmogus susietas su tuo tašku.

Žodžiu, aš matau jūsų karmos matricą ir suvokiu, kad ji kai kada būna daug sudėtingesnė nei jūs patys sąmoningai galite ją sutvarkyti, tada aišku, kad jūsų likimas nebus lengvas, nes per kančią turite atidirbti už savo neteisingus poelgius.

Aš matau ir sielos formą. Sielos, kuri ėjo per įsikūnijimus, kuri iš jūsų materialaus gyvenimo gavo daug patirties ir dar daugiau uždavinių. Jūsų sielos švyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Viename lygmenyje jos matosi labai šviesios, o arčiau įsikūnijimo jos apsiblausia nuo tavo, tavo šeimos ar šalies karmos. Aš matau sielos uždavinius ir aiškiai matau ar gyvenate pagal juos, ar visai pasimetėte nežinomybės rūke. Jeigu yra tik pasimetimas, tai Dvasios Vadovai stengiasi jus grąžinti į kelią per daugybę situaciją, vieniems pavyksta tai padaryti, kitiems ne.

Labiausiai nepatinka jūsų baimės kūnas. Jūsų pykčio kūnas, neapykantos kūnas. Tai susieta su emocinių kūnu, bet jis turi tam tikrą savybę – susilieti su tamsos egregorais. O tada jau tikra velniava. Jūs atsiveriate pačioms įvairiausioms tamsos struktūros. Tiesa, tas struktūras patys ir sukuriate savo minčių ir jausmų pagalba, jas maitinate, stiprinate ir nuoširdžiai įsileidžiate į save. Ir ką tuo atveju matau: nematau nei sielos, nei dieviškosios šviesos, matau tik bjaurius, skausmo ir pykčio iškreiptus veidus. Jūs susiliejate su astralu, kurį patys suformavote ir kurio patys bijote. Jei gyvenant Žemėje nuo tų eregorų neatsilaisvinate, tai kūnui mirus jūs ir pasiliekate tame pasaulyje, kurį jus vadinate pragaru. O atsilaisvinti galite tik suvaldę savo norą blogai mąstyti apie kitus, suvaldę norą kaltinti kitus, pykti ant kitų ir t.t. Tai pati sudėtingiausia struktūros dalis, nes mes negalim padėti žmogui. Jis pasirenka priklausomybę blogiui savo laisva valia, tiesa, kai jau įstringa į blogį, tai ta valia jau pavergiama, bet vis tiek mes įtakos tame neturime. Tik žmogus savo valios pastangomis gali pakeisti tokią situaciją. Mes galim paduot situacijas, kurios padėtų jam keisti savo požiūrį į gyvenimą, galim atsiųsti žmogų, kuris galėtų jam padėti, bet pats žmogus turi siekti išsilaisvinimo iš savo priklausomybių tamsai. Tai ne tik priklausomybė alkoholiui, narkotikams, lošimui, tai ir priklausomybė smurtui, pykčiui, neapykantai, baimei, nepasitenkinimui, liūdesiui, gailesčiui ir t.t.  Ši struktūra tuo bloga, kad visiškai apraizgo sielos valią pasireikšti Žemėje. Siela tampa bejėgė. Ji per žmogaus sąmonę nebesusilieja su dieviškąja energija ir nebegauna gyvybinės energijos. Kol siela yra Žemėje ir ji su dieviškąja energija susijungia tik per žmogaus sąmonę. Jei sąmonė užblokuota tamsos, tai tie srautai nutrūksta, siela silpnėja, šviesa jos gęsta. Jeigu Dievas pasigaili, tai suteikia tos sielos kūnui mirtį ir taip sumažina galimybę amžiams įstrigti tamsoje. Per matricos kanalus yra įmanoma atlaisvinti tokią sielą, bet tas, kas gali ją atlaisvinti turi būti toks stiprus, kad prieitų prie tų įsikūnijimų, kada pražuvėlė siela dar buvo stipri ir jos įsikūnijimas darė mažas klaidas. Tada šviesos jėga yra keičiama situacija, keičiama praeitis ir kartu pasikeičia visa po to sekusi dabartis. Bet Žemėje nėra daug tokių stiprių įsikūnijimų, kurie gebėtų valyti savo matricą per visus laikmečius. Todėl sielos, užstrigusios tamsoje, praktiškai ten lieka amžinai, nebent įvyktų tam tikros traukos procesas ir ji turėtų galimybę įsikūnyti iš tamsos pasaulio. Bet tai dar sudėtingesnis procesas ir reikalaujantis atskiros temos. Noriu pasakyti, kad ir kokios yra prigimtinės linijos, prigimtiniai taškai jūsų gyvenimo, bet nuo jūsų asmeninio elgesio daug kas priklauso, ypač nuosmukis žemyn – ten, kur nebegalime padėti.

Nenorėdama užbaigti to laiško bloga nuotaika, sakau, kad labai dažnai žmogui betrūksta tik mažų pastangų sąmoningumo atlaisvinimui ir jūsų siela gali suspindėti gražiausiomis spalvomis, suteikdama galimybę jūsų sąmonei kilti į aukštesnių vibracijų pasaulį ir ten pažinti kitokį gyvenimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *