Motina Marija

Sielos kelionė po mirties

Sveika, čia Marija.

Atėjau pakalbėti apie mirtį. Šis klausimas visados yra aktualus žmogui. Jėzus kalbėjo, kaip reikėtų pasiruošti mirčiai ir kaip šis procesas turėtų vykti. Aš kalbėsiu apie sielos kelionę. Žmogaus kūnui pradedant irti, nuo jo atsijungia sąmoningoji dalis, kurią galime pavadinti siela. Siela atsijungia ir ji iškeliauja į tam tikrą lygmenį. Sielą suformuoja esybė. Sielos kelias yra labai sudėtingas, bent jau šiame laikotarpyje. Siela turi įgyvendinti tam tikrus uždavinius, bet įsikūnydama Žemėje, ji tuos uždavinius pamiršta ir jai visai nepavyksta įgyvendinti savo tikslų. Bet uždaviniai ir lieka uždaviniais, juos reikia įgyvendinti. Todėl sielai tenka dažnai reinkarnuotis, kol ji subręsta ir pradeda įgyvendinti tikruosius savo siekius. Bet, iki to laiko, gyvenimas eina savo vaga. Žmogus dažnai klysta, suformuoja karmą ir siela, kūnui mirus, pasitraukia į tam tikrą lygmenį, kurį nulemia buvęs gyvenimas, buvusi patirtis ir suvokimo galia. Būna, kai žmonės dalį gyvenimo nugyvena nesąmoningai. Jų aplinkos suvokimas yra žemas. Tai, dažniausiai, psichine liga sergantys žmonės. Jų suvokimas labai ribotas, jų mintys turi silpną galią. Jos net neveikia kolektyvinės sąmonės. Tokias sielas globoja aukštesnės energijos. Jos žino, kad tai karminiai dalykai ir būtent šiame gyvenime sielai tenka išspręsti daug karminių dalykų. Ji, tiesiog, nesivysto, bet procesas eina ir karminiai dalykai valosi. Tokias sielas pasitinka aukštesnės jėgos. Jos sielas palydi į tam tikrą lygmenį. Yra lygmuo, kuris yra truputi aukštesnis nei astralas. Šiame lygmenyje yra daugybė sielų. Jos tebeturi savo sąmoningumą. Todėl, kai mirštantysis sako, kad jo pasitikti atėjo mirusios giminės, tai iš dalies teisinga. Mirštančiojo siela kyla į tą lygmenį, kur yra dauguma jo artimųjų. Sąmoningosios struktūros susitinka. Iš to lygmens mirusieji dažnai aplanko gyvuosius, gali perduoti įvairiausią informaciją, ar net padėti. Šiame lygmenyje, tarkim,  skaistykloje, sielos bręsta. Jos gali pakilti į aukštesnį lygmenį, bet gali ir reinkarnuotis iš to lygmens.

Yra astralinis pasaulis, į kurį patenka gyvenimu nepatenkintos sielos. Neteisingai gyvenusių žmonių sielos patenka į astralinį lygmenį. Kai kurios yra tiesiog sunaikinamos, o kai kurios vis tik turi galimybę reinkarnuotis. Ir su sudėtingomis gyvenimiškomis sąlygomis, atidirbti karmą. Gali būti, kad žmogus tiesiog atsineša susinaikinimo programą. Bet, jeigu jis atgimė, vadinasi, jo siela turi galimybę, gyvendama Žemėje, ištaisyti problemą ir pakelti savo sielos vibracijų lygį. Pakilti iš astralinio lygmens į kitą lygmenį yra labai sudėtinga. Ypač, jei žmogus mirdamas labai pyksta „ant pasaulio“, ant Dievo. Tada mirusiam žmogui galima dar padėti, „pririšant“ jį prie tikėjimo egregoro. Tikėjimo egregorą  vis tik globoja tam tikros aukštos energijos. Ir, jeigu žmogus yra laidojamas pagal tam tikro tikėjimo ritualus, tai to tikėjimo egregoras pradeda globoti tokią sielą. Yra galimybė, kad šis egregoras ištemps sielą iš astralinio lygmens iki „skaistyklos“. Žmogus turi laisvą valią rinktis, prisirišti prie bažnyčios ar neprisirišti, rinktis tikėjimo ritualus ar nesirinkti.

Visados svarbiausia yra tikėti ir pasitikėti Dievu. Tai galima išreikšti kasdiene savo veikla ir gyvenimo būdu, arba prisirišant prie tam tikrų ritualų, prie tikėjimo egregoro. Tai nėra tikrasis tikėjimas, bet tai geriau nei Dievo buvimo neigimas. Kur nėra šviesos, ten tamsa. Jei žmogus savo mintyse neturi šviesos, tai jo sielą apgaubia tamsa ir jis mirdamas keliauja į tamsą, į astralinį pasaulį. Jeigu jums brangus žmogus miršta, susipykęs su Dievu, jūs dar galite jam padėti savo geromis mintimis ir netgi, malda – nes ji pakviečia ne tik tikėjimo egregorus, bet ir Pakylėtuosius Valdovus, kurie globoja tam tikrą tikėjimo formą. Virš astralinio pasaulio ir „skaistyklos“ yra daugelis kitų lygmenų. Į kurį pateks siela, priklausys nuo jos brandos, nuo jos minties galios, nuo aukštų vibracijų lygio. Siela gali kilti iki esybės ir taip išspinduliuoti visą sukauptą energiją į aukštesnį energetinį lygmenį. Žmonės sako, kad mirdami mato tunelį, o jo gale šviesą. Energetinė aplinka, tiek Žemės , tiek astralinio pasaulio yra žema ir tamsi. Bet, jei siela sugeba pakilti aukščiau astralo, tai ji į tą lygmenį pereina kaip per tunelį. O kur aukštesnės vibracijos – daugiau šviesos. Aš kalbu apie tuos lygius, kai žmogaus sąmoningumas nėra labai pakilęs. Kai siela dar išlaiko savo formą, kai ji turi savo informacinį lauką. Bet tai vyksta tik tam tikrame lygmenyje. Blavatskaja kalba apie daug aukštesnį lygmenį: kaip sąmoningoji dalis atsijungia nuo Visatos energijų, kaip tos energijos įtakoja Visatos gyvybes. Supraskite, skaitydami jos laiškus visados suvokite, ji kalba ne apie žmogų ir jo sielą, bet apie žmogaus struktūrą. Apie idėją – kas, iš principo, yra žmogus. O tai praplečia sąmoningumo ribas. Ką jūs manote žinantys apie žmogų, apie sielą – yra tiesa. Bet tik iki tam tikro laipsnio. Jūsų iki šiol gaunama informacija buvo kaip antroko informacija apie žmogų. Viskas duodama paprastai ir aiškiai. Iš tiesų, viskas yra daug galingiau, rimčiau. Ir tik Balvatskaja šiuo metu yra pajėgi prakirsti jūsų mąstymo ribas. Tik ji gali atverti suvokimą – kas iš tiesų yra žmogus. Mes nuolat kalbėjome tave lygmenyje, kurį turėjo suvokti žmogaus protas. Dabar žinios eis iš kito suvokimo lygmens ir mėgins pasiekti vidinį matymą, vidinį suvokimą. Šių tiesų mes dar neaiškinome. Todėl ir kalba pasirinkta kita – laužyti standartus. Informacija turi praeiti tam tikrus blokus, apeiti tam tikrus blokus. Viskas, apie ką mes kalbėjome yra tiesa. Tam tikro suvokimo lygio tiesa. Nauja informacija neneigia senosios. Tik ji, iš principo, kitokia. Kitokio stiprumo, kitokio gilumo ir suvokimo. Tegu Dievas padeda Blavatskajai pralaužti žmogaus mąstymo ribas ir blokus.

Su meile ir viltimi, Marija

Dalintis:

2 komentarai apie “Sielos kelionė po mirties”

  1. Sveiki, šiame laiške pastebėjau keletą klaidelių:
    1. „Yra lygmuo, kuris yra truputi aukštesnis nei australas.“
    Turėtų, mano nuomone, būti ne „australas“, o astralas.
    2. „Bet jei siela sugeba pakilti aukščiau australo, tai ji į tą lygmenį pereina kaip per tunelį.“
    Čia taip pat turėtų, mano nuomone, būti ne „australo“, o astralo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *