Aš atėjau pakalbėti apie atjautą ir pagalbą kitam žmogui. Kiekvienas iš jūsų susiduria su kitu žmogumi ir kiekvieną kartą jį vertinate. Pažinti su kuo bendrauji yra būtina, kaip ir būtina suprasti jo poelgio motyvus. Vadinasi, vertinimas yra reikalingas. Negalima aklai elgtis nieko neapmąsčius, neišanalizavus. Tik nereikia įsileisti žemų vibracijų emocijų, kurios tarp jūsų ir to žmogaus sukuria įtampą, nepasitikėjimą, baimę, pyktį ir t.t. Pažinti žmogų ir jį įvertinti reikia, bet nereikia to daryti savo žemų vibracijų būsenoje. Vadinasi, pirmiausia turite pasižiūrėti, ką patys mąstote, kaip patys jaučiatės ir tik sunormalizavę savo vidinę būseną, nuraminę savo negatyvius jausmus, bendraukite su kitais žmonėmis. Tokiu atveju jūs išvengsite nesantaikos ir susipriešinimo. Tik patys būdami ramybėje ir harmonijoje gebėsite ir kitą žmogų įvertinti kiek galima teisingiau. Atjauta susieta su jūsų gerumu ir jūsų asmeniniais norais. Noru padėti, noru būti geru, noru būti reikalingu. Bet ar visados kitam žmogui reikalinga atjauta, ar to siekiate tik jūs? Prieš norėdami padėti kitam žmogui, pažiūrėkite į savo motyvus, kodėl tai darote. Jei yra situacija, kurioje yra reikalinga jūsų pagalba, tai padėkite. Bet jeigu jūs norite patys sau (ar kitam žmogui) pasirodyti gerais, rūpestingais, – tai jau susireikšminimo atgarsiai, ir suteikdami pagalbą žmogui, jūs jam padėsite, bet sau užsidirbsite karmos taškų. Jeigu susidaro momentinė situacija, kurioje turite padėti kitam žmogui, tai ir reikia padėti. Bet jeigu svarstote kam padėti, kaip padėti, ar verta padėti, tai tokiu atveju reikia peržiūrėti savo veiksmų motyvus, o jie turi būti švarūs bei išmintingai suvokti. Nes ne visados jūsų pagalba reikalinga kito žmogaus sielai. Jo ego gal ir nori pagalbos, bet ar jo sąmonės augimui reikalinga tavo pagalba?
Pradedant laišką apie atjautą, tikėjotės, kad kalbėsiu apie tai, kad atjauta būtina. Žinoma, ji būtina. Tik reikia teisingai suvokti, kas yra atjauta. Atjauta – tai gebėjimas įsiklausyti į žmogų, gebėjimas jį suprasti ir palaikyti, gebėjimas jį teisingai išgirsti ir padėti, kai to tikrai reikia. Atjauta susieta su pagarba žmogaus gyvybei, su pagarba ir tolerancija jo veiksmams ir pasirinkimams.
Aš jaučiu pagarbą ir toleranciją kiekvienam žmogui. Ir stebiu kiekvieno žmogaus gyvenimą, jo veiksmus, jo situacijas, juos visus labai myliu, bet žinau, kad kiekvienas iš jūsų einate savo pažinimo keliu, kiekvienas augate savo gyvenimo situacijose, ir jeigu Aš pradėčiau vertinti jūsų poelgius ir kištis su savo pagalba į jūsų gyvenimą, tai sustabdyčiau jūsų pažinimo kelią. Sustabdyčiau galimybes jums augti, mokytis iš savo klaidų, atidirbi savo karmą ir t.t. Jeigu nuolat jums padėčiau, jau nebebūtų jūsų teisės rinktis kaip gyventi, nebeliktų sąlygų jums mokytis ir augti. Aš visa širdimi atjaučiu tuos, kam tą akimirką sunku, bet Aš žinau, kokį gyvenimo kelią jie nuėjo, kol atsidūrė tame skausme ir žinau, kokius sprendimus ir kokią pažangą gali pasiekti tas žmogus, išgyvendamas savo skausmą. Atjaučiu ir laukiu, kokius sprendimus padarys žmogus. O ką jūs tuo atveju darote? Jūs darote sprendimus už tą žmogų, jūs manote, kad geriau žinote, kaip jam gyventi ir norite padėti. Deja, jūs tikrai nežinote, kaip geriau kitam žmogui gyventi, galbūt žinote tiesas, kuriomis vadovaujantis yra lengviau gyventi, bet kaip turi gyventi kitas žmogus – negalite žinoti. Nes nežinote jo vertybių, jo siekių, jo per gyvenimą išgyventų patirčių, išlikusių skausmingų prisiminimų ar išgyventų jo patirčių. Todėl negalite manyti, kad geriau žinote, kaip kitam gyventi, nei tas žmogus žino. Jei jam reikia žinių ir pagalbos, suvokiant gyvenimo principus, tai patarkite, kur rasti tokią informaciją ir tegu patys skaito, analizuoja, mokosi. Kiekvienas savo širdimi turi rasti sprendimą kaip jam gyventi. Nes per savo širdį jis gali suvokti, kas reikalinga jo augimui. Per jo sielą ateina žinojimas, kokios patirtys jam reikalingos ir kaip jis turi išsiskleisti. Tai labai individualu, tuo gyvenimas ir nuostabus. Kiekvienas yra laisvas savo pasirinkimuose. Net jeigu tie pasirinkimai veda į skausmą, vis tiek tai jo kelias, jo patirtis ir jo galimybė pasirinkti, ką vertinti ir kaip gyventi.
Būti sąmoningu nėra paprasta, nes kiekvienu momentu susiduriate su situacijomis, kuriose nežinote kaip elgtis. Dažniausiai pasielgiate daug nemąstydami, kaip visi, pagal kolektyvinėje sąmonėje įsitvirtinusias nuostatas, kas yra teisinga ir gerai, o ne pagal tai, ką jūs patys vertinate ir ko mokotės. Jūsų įsisenėję įpročiai neleidžia jums daryti sąmoningų pasirinkimų. Nes pirmiausia padarote, o po to pamąstote. Ugdykite įprotį nuraminti savo jausmus ir daryti vertinimus, atsiribojus nuo savo požiūrio, nuo to, kas turėtų būti teisinga. Išmokite vertinti be savo emocijų bagažo ir be tolerancijos stokos, ir gyvenimas taps paprastesnis ir lengvesnis.
Ačiū Violetai už perteiktus mums, paprastiems žmonėms, Pasaulio Motinos mokymus. Anksčiau labai pykdavau jei mano nuomonė nesutapdavo su aplinkinių nuomone, o kai atradau šį tinklalapį (tai buvo maždaug prieš 3 metus ) pradėjau su tam tikromis pertraukomis skaityti šiuos mokymus palaipsniui ugdydama save, viskas pasidarė aišku ir suprantama, kad reikia gerbti kito požiūrį, nuomonę ar pasirinkimą. Visi mes esame skirtingi, bet kartu ir panašūs, nes visi gyvename toje pačioje Žemėje, visi esame mirtingi ir visi savyje turim dalelę Kūrėjo, minties jėgą ir galimybes…
Sis laiskas yra tiesiogiai man.
Siuo metu pasikeitusi seimos situacija (jis ligonis) yra nelengva abiems,pragyvenusiems kartu beveik 60 metu .
Violeta,isgirdusi prie kavos puodelio Laisves al.Kaune,per Pasaulio Motina man dave patarimus,pamokymus,pagalba
Danute.Su MEILE.