Pasaulio Motina.
Koks džiaugsmas apkabinti žmogaus širdį ir pripildyti ją savo meile.
Žmogau, atverk savo širdį mano meilei. Aš, kartu su Dievu, kūriau tavo sielą, tavo žemiškąją sąmonę. Aš, Pasaulio Motina, įdėjau savo meilę į tave, žmogau. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tavo širdis neužšalo, kad tavo širdis atsiveria meilei ir dieviškajai šviesai. Ji atsiveria su kiekvienu tavo žvilgsniu į Dievą, į Motinos meilę.
Visi pasaulio vaikai, Aš jus myliu ir apkabinu. Aš džiaugiuosi jumis ir didžiuojuosi. Jūs randate jėgų ir valios pakelti akis nuo kasdienybės rūpesčių į Kūrėjo šviesą ir ją priimti į save. Būkite ramybėje, būkite džiaugsme.
Tik džiaugsmas leidžia tyrai meilės srovei tekėti per jūsų gyvenimą. Tik ramybė leidžia atlaikyti tamsos kuriamas negandas. Būkite džiaugsme, būkite harmonijoje, būkite žinojime, kad Aš, Pasaulio Motina, esu su jumis, kaip ir su jumis visados yra Tėvas – Pasaulio Kūrėjas. Šio žemiško pasaulio Kūrėjas.
Visa reginti Akis leido sukurti pasaulį, kuris vadinasi Žemė ir leido suformuoti žemiškosios sąmonės struktūrą, kurioje galėtų vystytis dieviškoji dalelytė – siela. Ji įžengė į Žemę ir tapo Žmogumi – Kūrėju. Ji formuoja savo gyvenimą materijoje ir kuria galingus energetinius srautus, kurių pagrindu vystosi visi pasauliai.
Žmogaus sukurta materiali energija leidžia gyvuoti Visatai. Ši energija įsilieja į bendrus energetinius srautus, kurie cirkuliuoja begalinėje erdvėje. Bet energija – tai gyvybė, vadinasi žmogus kuria gyvybę. Neaprėpiamos, begalinės Visatos gyvybę. Ne gyvybės formą, o gyvybinės energijos srautus, kurie suteikia gyvasties visam neregimam pasauliui.
Jūsų sąmonė dar neatsivėrė bendram pasaulių suvokimui. Bet tai kelio pradžia. Nuolat yra kelio pradžia. Jūs žengiate per savo įsikūnijimus ir vystymosi kelią tam tikrais etapais, todėl nuolat būna naujo kelio pradžia. Vieniems ta kelio pradžia prasideda anksčiau, kitiems vėliau. Kiekvienam savas laikas. Jūs gi gyvenate amžinybėje. Pažinimo kelias tęsis amžinai. Nebus taip, kad pasiektumėte galutinę stotelę. Tai įmanoma tik tada, kai krentate žemyn ir pasiekiate žemutinį tašką. Savo vystymosi pradžios tašką. Bet ir tai nėra pradžių pradžia. Tai tik žemiškosios sąmonės pradžios taškas. Jūs gi gyvenate amžinybėje.
Tik Aš, Pasaulio Motina, kuriu pasaulius, kuriuose galėtų siela save pažinti iš naujo, save sukurti iš naujo. Taip Aukščiausiasis Kūrėjas atranda save iš naujo. Aš, Pasaulio Motina ir Pasaulio Tėvas, žengiame per begalybę ir formuojame pasaulius – materialius darinius, kuriuose siela galėtų save pažinti vis naujoje formoje.
Kažkada meditacijoje tu sutikai Tėvą, kuris laukė, kol tu ateisi pas jį pasiimti naujos savo gyvenimo užduoties. Kas yra tas Tėvas tuo metu tau ir nebuvo paaiškinta. Bet dabar tu suvoki, jeigu yra Pasaulio Motina yra ir Pasaulio Tėvas. Ir jeigu Tėvas tave kviečia pasiimti kitą užduotį, tai garbė tau, nes šiam gyvenimui suformuotą užduotį tu atlikai ir turi laiko atlikti naują užduotį. Komandą subūrei, skaitytojų ratą subūrei. Jie išliks bet kokiomis gyvenimo sąlygomis, nes mūsų Mokymas perduotas per tavo širdį juos palietė. Užduotis atlikta. Komandos užduotis – paliesti kitus žmones, kad ir jie pajustų Mokymo svarbą. Lai šis Mokymas eina iš širdies į širdį, nes einant per protą yra užgaunamos ambicijos, susireikšminimas, pavydas. Šis Mokymas to nesiekia. Šis Mokymas eina iš širdies į širdį. Iš mano širdies į tavo, žmogau, širdį. Priimk jį ir keisk savo gyvenimą taip, kad jis spindėtų gražiausiomis spalvomis, gėriu ir meile.