Kiekvienas žmogus kupinas šviesos. Šviesos, kuri skleidžia pozityvumą, gerumą, atjautą, džiaugsmą. Kaip žmogus supranta šviesą ir kodėl jos siekia? Siekti šviesos labai paprasta. Žmogui pakanka gyventi pozityviai nusiteikus, visur matyti gerąsias puses, visur sustiprinti pozityvumą skatinančius veiksmus. Iš ko susideda žmogus? Sakysite, iš šviesos ir tamsos. Ir tai yra tiesa. Žmogus susideda iš dieviškosios šviesos (aukštos vibracijos) ir žemiškosios tamsos (žemų vibracijų). Nei vieno, nei kito negalima vertinti ir sakyti, kad šviesa gerai, o tamsa yra blogai. Nėra nei šviesos, nei tamsos. Yra tik idėjos, kurias jūs sutapatinate su šviesa ir su tamsa. Iš tiesų, viskas paremta vibracijų skirtumu. Juo aukštesnės vibracijos, juo jos išskleidžia daugiau šviesos, juo žemesnės vibracijos – tuo daugiau tamsos, nes žemos vibracijos yra tankesnės, labiau sukoncentruotos, todėl ir tamsesnės. Jeigu raginame žmogų pakelti savo vibracijas, tai tik todėl, kad aukštesnės vibracijos yra pralaidesnės aukštesnės sąmonės vibracijoms. Juo žmogaus sąmonės vibracijos aukštesnio dažnio, tuo ji arčiau Dievo sąmonės.
Ir jeigu sakome, kad žmogus kupinas šviesos, vadinasi, jis kupinas dieviškosios sąmonės, tik jo žemiškoji sąmonė, jo gyvenimiškoji patirtis, tą šviesos dalį apgaubia nežinojimu, negebėjimu suvokti tiesos. Kiekvieną kartą sakome, kad pirmokas nėra pajėgus suvokti universiteto studento mokslų. Vadinasi, ir jūs su savo žemų vibracijų dažniu nesate pajėgūs suvokti dieviškosios tiesos. Kas tada jums lieka? Mokytis. Mokytis kelti savo vibracijas. Jos techniškai sunkiai pasikelia, todėl geriau jas pakelti paprastu savo kasdieniu gyvenimu su teisingomis vertybėmis, teisingu požiūriu į savo padėtį, gebėjimu gyventi, pasirenkant teisingą motyvaciją. Ir per kasdienį susikaupimą, gebėjimą susikoncentruoti į savo vidinį pasaulį, gebėjimą iškelti savo sąmonę iki aukštesniosios savo sąmonės, jūs susivoksite, kokie esate, kaip sugebate valdyti savo energijų resursus. Sėkmė ir sveikata priklauso nuo energijų resursų teisingo paskirstymo. O gebėti paskirstyti teisingai energijų resursus, tai jau ištisas mokslas. Todėl ir sakau, reikia mokytis. Reikia mokytis pažinti save, reikia suprasti, kas labiausiai jus išderina, kur nuteka jūsų energija. Reikia susivokti, kaip geroji energija grįžta pas jus, kartu išspinduliuodama į aplinką šviesos bangas. Ir visa tai įmanoma daryti tik radus laiko tyliam pasibuvimui su savimi, su savo esatimi. Ir tas pasibuvimas su savimi turėtų vykti kasdien. Juo daugiau laiko skirsite pasibuvimui su savimi, tuo aiškiau suvoksite, kur darote klaidas, ką reikia keisti savo gyvensenoje ir mąstyme. Tai sudėtingas procesas, nes klaidas turi pats pastebėti. Ir reikia norėti mąstyti aukštesnių vibracijų dažniu, kuris apsunkina mąstymą. Tiesiog greitai fiziškai pavargstama nuo tokio mąstymo. Bet taip būna pradžioje, kol susiformuoja įprotis kasdien laiko skirti pasibuvimui su savimi. Galima skirti laiko pasibuvimui su Dievu. Bet tokiu atveju jūs nelabai sukoncentruosite dėmesį į save ir vėl nepažinsite savęs. Pažinti save – tai subtilus menas ir sunkus mokslas. Pokalbio su Dievu nepakanka, kaip ir nepakanka maldų ar mantrų giedojimo. Čia reikia gebėti bendrauti su savimi tarsi iš šono. Gebėti suvokti, ką išjauti, kodėl tai išjauti, kas įtakoja tavo būsenas, kokius lūkesčius iškėlęs sau, kokius įpročius laikai nepakeičiamais, nors, galbūt, jie seniai nebeturi savo vertės. Gal mąstai nuolat ta pačia linkme ir į savo mintis neįdedi naujų idėjų, gal susifokusuoji į tai, kas tau įprasta ir net neieškai naujų tiesų?
Jūs turite tiek daug apie ką reikėtų pamąstyti, įvertinti, pakeisti, o jūs tiek mažai laiko skiriate ramiam pasibuvimui su savimi. Negi įmanoma per 5 minutes susikaupti ir įsigilinti į save? Tikrai ne, nes per 5 minutes nespėsite net atsiriboti nuo savo mąstymo įpročių, nuo kolektyvinės sąmonės įtakos, nuo savo nuotaikos. Idealu būtų skirti po valandą per dieną giliam pasibuvimui su savimi. Suvokite, visas tiesas jūs turite surasti savyje per savo patirtis ir suvokimus. O kai jums trūksta idėjų ar nebegebate pažvelgti į save iš šono, paanalizuokite, ką kiti rašo ar kalba apie savęs pažinimą ir vėl panaudokite tas žinias savęs suvokimui.
Skaitydami laiškus jūs gaunate žinias ir papildomą energijos kiekį toms žinioms įsisavinti. Bet įsisavinimo procesas jau priklauso nuo jūsų pastangų ir nuo jūsų gebėjimo įvertinti savo pažangą.
Tas laikas su savimi – tai gaivaus oro gurkšnis. Tai gebėjimas išgirsti save.
Dėkoju