Einant suvokimo link, tenka pakelti vibracijas. Kai žmogus sugeba pakelti vibracijas, jo suvokimo laipsnis prasiplečia. Jis mąsto plačiau, daugiau faktų sujungia vieną su kitu, mato priežasties ir pasekmės santykį. Žmogus realiai įvertina savo gyvenimą ir numato savo vystymosi kryptį. Kai sąmoningumas žemas – viso to žmogui niekam nereikia. Jis apie tai nei mąsto, nei to siekia ir be to jam lengva gyventi. Tai žemų vibracijų įtaka. Ir čia nėra jokių stebuklų. Kuo žmogus švaresnis, nuoširdesnis, atidesnis, tuo vibracijos aukštesnės. Kuo aukštesnės vibracijos, tuo sąmoningumas aiškesnis. Ir tada žmogus pasaulį įvertina kitaip. Tada jis pradeda pajusti ir pamatyti „stebuklus“. Bet tai tėra lygmuo, kuriame sąmoningumas labiau prasiplečia. Tikint ir pasitikint Dievu sąmoningumas dar labiau plečiasi. Taip žmogus gali suvokti Visatos dėsnius. Ne vien žmogiško gyvenimo dėsnius, bet ir bendrosios erdvės. Todėl galite padaryti teisingą išvadą: kuo žmogus tyresnis, švaresnis, tuo jo sąmoningumas aiškesnis. Ir tik tada jis gali pradėti suvokti Tiesą. Tikroji Tiesa nėra paslėpta nuo žmonių. Tiesiog žmogus nėra pajėgus pakelti savo vibracijų, kad tiesą galėtų apčiuopti, tuo labiau suprasti. Dauguma žmonių jaučia vidinį žinojimą: pasaulio gyvenimo prasmė kitokia. Apčiuopia „kažką“, bet prasmės nesuvokia. Apčiuopia, nes vibracijos kyla. Nesuvokia – nes per mažai pakyla tos vibracijos. Taip ir pasilieka žmogus nežinomybėje, ko jam siekti, kaip gyventi, kad pajustų prasmę ir kaip save teisingai išreikšti. Kai kada vibracijoms kilti neleidžia energetiniai blokai. Tie blokai susiformuoja tiek dabartiniame, tiek praėjusiuose gyvenimuose. Žmogus turi išgyventi daug sudėtingų situacijų ir jose priimti teisingus sprendimus, kad tik galėtų tuos blokus atlaisvinti. Kitas, paprastesnis metodas yra energetinis apvalymas. Bet jis niekados nesuveiks iki galo, kol žmogus pats nepanorės įveikti savo suvokimo blokų. Joks energetinis seansas jam nepadės. Apvalyti žmogų įmanoma, atlaisvinti įmanoma, techniškai pajungiant energetinius srautus. Bet, jeigu žmogaus suvokimas to nepripažins, jis nesieks keistis, visos pastangos apvalant blokus energetiškai nueis veltui. Užsiblokuos dar labiau. Nes tuo momentu žmogus sąmoningai atsisako keistis. Suvokia, kad seanso metu įvyko pokyčiai, kad atlaisvėjo energetika, bet jeigu jis būdamas įpročių vergas, nesistengs keisti nei savo mąstymo, nei gyvensenos, vadinasi sąmoningai atsisako galimybės, kurią jam suteikė Dievas. Jam energetika dar labiau užsiblokuoja. O kas tada įvyksta: eilė nesėkmių, nelaimių ir t.t. Žmogus nesupranta, ką jis padarė, kad jam taip nesiseka. O padarė vieną esminę klaidą – atsisakė tobulėti. Teoriškai visi gudrūs tobulėti. Bet kaip tai jums sekasi praktiškai? Praktiškai sekasi blogai, ir daugumai. Atrodo stengiatės, siekiate, bet tik tereikia mažos kliūties, mažo išbandymo ir jūs pasiduodate. Nugrimztate į žemų vibracijų liūną ir nebepasikeliate. Bet to patys nebepastebite, nes suvokimas sumažėja. Nebesuvokiate, kad praradote galimybę žengti žmogaus keliu. Žmogaus keliu link Dievo. Ir vėl rutina, nuobodybė, neviltis, depresija. Prasmės gyvent kaip ir nebelieka. Ir užliūliuojate save gyvenimiškais malonumais, kad tik nereikėtų mąstyti, nereikėtų stengtis save keisti. Save keisti visų sunkiausia. Tai ne iš artimojo reikalauti pokyčių.
Save keisti sunkiausia, kai to nenori. Kai to nori, viskas lengva ir paprasta. Visi keliai link Dievo būna atviri ir švytintys meile.
Su pagarba, Pitagoras,
Džiaugiuos už galimybę bendrauti su realiu žmogumi