Labas. Atėjimas į žmogaus erdvę per žmogaus energetinį kanalą, suteikia galimybę išspinduliuoti energiją horizontalia kryptimi. Tai yra, mūsų energija įeina į jūsų aplinką. Viskas yra energija, tik ne vieno dažnio. Kiekvienas materialus ir nematerialus kūnas turi savo dažnį. Todėl kitokio dažnio energija negali pereiti per tam tikrą kūną. Žmogus skleidžia savo dažnio energiją. Vakar kalbėjote apie tai, kad žmogaus sandaros pagrindą sudaro energija, skleidžiama jūsų minčių, jausmų, elgsenos. Todėl kiekvienas žmogus išspinduliuoja skirtingo dažnio energijos virpesius, nors visi priklauso tam tikrai amplitudei. Ateinantis energetinis srautas per laiškus yra tam tikro dažnio, jie pritaikyti plačiai visuomenei. Bet yra sakinių, kurių virpėjimo dažnis yra paaukštintas. Kai kurie tą virpėjimą priima ir sąmoningumas nuolat keičiasi. O kai kuriuos ši energija nepramuša, neužgauna. Todėl ir laiškų daugelis nenori skaityti – jaučia energetinį nesuderinamumą (diskomfortą). Tie, kurie mėginate prisiversti skaityti, bet ne nuosekliai, siūlome rasti jėgų savyje ir skaityti. Tai pagrindinis šaltinis, per kurį jūs tiesiogiai galite gauti aukšto dažnio virpesių energiją. Tai ateities energija. Ne iš ateities, bet ateities. Gaudami ir prisiderindami prie šios energijos, jūs pakeičiate savo struktūrą. Priderinate ją prie būsimos aplinkos, būsimos erdvės. Bus lengviau prisiderinti ir išgyventi. Pokytis proporcingai didės.
Buvo sunku pralaužti pirmuosius ledus. Pakeisti užsistovėjusį mąstymą, įprastą gyvenimo būdą, senas gyvenimo normas. Buvo sunku, bet pavyko. Įsivaizduokite užšalusią upę, kuri pradeda tirpti. Kieta materija pradeda skilinėti ir tirpti, ją pradeda vis greičiau ir greičiau nešti srovė. Srovė būna tokia galinga, kad visus ledus išplukdo ir sutirpdo. Ir upės paviršius prisiderina prie naujos aplinkos – pavasario. Jei ledai nespėja ištirpti, jie užkemša pratekėjimus. Vanduo veržiasi pro kraštus ir pridaro žalos. Jeigu energijai tekant, jūsų blokai tirps per lėtai, jie užkiš kanalus ir pridarys kūnui žalos. Bet, kaip ateina pavasaris, taip ateis ir laikotarpis, kai į jūsų erdvę įeis vis daugiau šviesos, vis daugiau meilės energijos. Ji stiprės ir stipriai laužys jūsų erdvėje esančius užsikišimus. Jei erdvė pilna negatyvumo, tai jo yra jūsų sandaroje. Kai šviesa laužys negatyvumą, esantį erdvėje, tai pajusite ir savyje, jūs esate neatsiejami nuo savo erdvės, nes ją tokią suformavote. Jūs esate savosios erdvės dalis. Dabar įsivaizduokite, pasiūsime stiprius impulsus iš kosmoso ir blokai pradės skilinėti. Geriau, kad jie nuosekliai tirptų. Todėl visados ir raginame: mąstykite. Ieškokite spragų savo požiūryje, stebėkite, kokios savybės jumyse figūruoja. Kiekvienas žmogus turi ydų. Tik vienos yra suvokiamos, o kitų net pats žmogus neapčiuopia. Sakote ydų neturite – jeigu neturėtumėte, tai gyventumėte tarp Pakylėtųjų Valdovų, o ne čia Žemėje. Todėl labai atsakingai įvertinkite savo požiūrį į save. Kiekvienas kylantis nepasitenkinimo jausmas parodo, kad yra yda. Ne aplinkoje – tavyje. Tu turi būti švarus žmogus, kuris sugebėtų į save priimti Dievo šviesą ir ją vienodai visiems išskleisti. Vienodai visiems. Vakar nuskambėjo Guan In frazė : „žmogus žmogui – draugas“. Ar labai jaučiate draugą kiekviename žmoguje? Jums labiau artimesnis kitoks posakis. Bet jūsų sąmonėje, įsitikinimuose turi vyrauti būtent šis posakis. Turėtų susiformuoti visiškas pasitikėjimas kitu žmogumi. Dabar einant tamsia gatve ir sutinkant nematytą žmogų, jį laikote draugu ar baimė priverčia jį laikyti priešu? Bet nereikia vaikščioti ir tamsiomis gatvėmis, ieškant nusistatymo prieš kitą žmogų. Jį rasite savo namuose, savo darbo aplinkoje, tarp artimiausių kaimynų. Ir, dažniausiai, tie žmonės net nenori pakenkti, o vis tiek draugu nelaikote. Jaučiate neapykantą, nepasitenkinimą, kad jis mąsto kitaip, kad jo vertybės ne tokios, kaip tavo, kad gyvenimo stilius ne pagal tavo reikalavimus. Žmogus yra susikaustęs, todėl jo požiūris yra „kietas“. Neįsileidžia tolerancijos, neįsileidžia dieviškosios meilės, šviesos. Paprastas posakis „žmogus žmogui draugas“ parodo, kiek daug žmonių jūs nepriimate kaip draugų. Galite jį toleruoti, bet sunaikinti jam atsirandantį priešiškumą būna sunku. Nes tai parodo ne to žmogaus neteisingą gyvenseną ar įpročius, o tavo. Nes tu nesugebi priimti kito žmogaus, nevertindamas jo. Jei vertini – vadinasi vertini pagal savo suvokimo standartus. O kieno tiesa yra tikresnė? Nėra tikresnės žmogiškos tiesos. Yra Dievo Išmintis, vienintelė Tiesa. Ir jeigu tu savo mintis nukreipi į šios tiesos suvokimą, tai tau nebeužklius kito žmogaus požiūris, nes suprasi – keliai vedantis link Dievo yra patys įvairiausi. Juk įvairovę sukūrė Dievas. Visoje Visatoje yra didžiulė įvairovė. Kaip jūs priimsite kitą gyvybę su visai kitokia gyvensena, jei nesugebate priimti kitaip gyvenančio kaimyno? Susimąstykite apie savo vertybes, savo požiūrį.
Kas sudaro žmogų? Jo mintys, jo suvokimas, jo gyvensena išreiškia tą suvokimą, o kūnas padeda realizuotis tam suvokimui. Visko pradžia – mintis. Bet kada keiskite mintį ir situacija jūsų gyvenime keisis. O jeigu mintis prisiderins prie aukštų vibracijų, tai jūs formuosite tokią žmogaus sandarą, kuri gali išgyventi ateities erdvėje.
San Marinas
P.s. jūs žinote dalį Pakylėtųjų Valdovų, bet jų skaičius nuolat didėja, nes vystymosi procesas spartėja visose erdvėse. Peržengusių kietos materijos laikotarpį vis daugėja. Daugėja ir tų, kurie gali įeiti į žmogaus erdvę iš Pakylėtųjų Valdovų energetinio lygio: Andrijanas Hošė, Hilantropas, Maksimilijonas, Atašas, Saulės šviesa ir daugelis kitų. Seansų metu neapčiuopsi visų energijų – bet jos ateina, padaro ką reikia ir pasitraukia. Žemės erdvė laisvėja, todėl ateis daug naujų, nes energija yra reikalinga, atstatant Žemės energetinį balansą ir suformuojant tinkamą erdvę Žemėje naujoms kartoms, būsimiems įsikūnijimams įeinant. Jūs žinote, daug vaikų gimsta su negalia – jų energetika labai aukšta, aplinka kieta, disbalansas iškreipia fizinio kūno sandarą. Mes negalime leisti to, kad nuolat gimtų neįgalūs vaikai. Jų vystymosi procesas būtų sudėtingas. Ir atėjusi aukšto dažnio energetinė gyvybė dėl kietos aplinkos negali kurti, negali formuoti energijos, kuri papildytų esybę. Tai iš tiesų, katastrofa. Jei aukšto energetinio lygio esybė negali vystytis. Žlunga vystymosi eiga, kai sąmoninga gyvybė nuo žmogaus vystosi link Dievo. Yra daug aukštų energetinio lygio esybių, jos gali papildyti savo kūryba visą Visatos aplinką ir taip žengti link Dievo, bet negalėdamos išreikšti savo veiklos materijoje, joms pradeda trūkti energijos. Kodėl Pakylėtieji Valdovai taip sunerimę ir siekia padėti žmonėms? Jie gali padėti, o esybė sau gali padėti tik per savo žmogaus įsikūnijimą materijoje. O jei erdvė Žemėje kieta, ji neperduoda ir negauna impulsų iš įsikūnijimo. Vyksta žlugimas aukščiausiu lygiu žmonijos atžvilgiu. Esybė negali įsitvirtinti Žemėje, nepajėgia išreikšti savo paskirties dėl begalinių blokų. Tavo broliui galiu atsakyti: tą naktį tavo esybė siekė suaktyvinti visą savo galią, bet nepajėgė, nes energetika vis dar per kieta tiek tavo, tiek tavo aplinkos. Jei pavyks pramušti tavo blokus, tai ledai pajudės ir kitiems. Kiekvienas žmogus labai susijęs su kitu žmogumi, tiek esančiu šalia, tiek su nepažįstamu, esančiu už 1000 km. Jūs susieti energetiniais minčių kanalais. Jei vienam pavyksta pralaužti tam tikrą kanalą, tai ta atlaisvėjusia energija gali pasinaudoti ir kiti. Gaila, bet yra ir atvirkštinis variantas. Vienas žmogus savo elgesiu ir mąstymu uždeda bloką savo minčių galia ir taip Žemės energetika kietėja, o esybių energetinis lygis mažėja. Gaunasi didelis kontrastas tarp kraštutinių žmogaus sandaros taškų. Esybės energetika kyla, Žemės ir žmogaus energetika žemėja. Primenu, žemėja dėl ego viešpatavimo žmoguje. Reikia jį suvaldyti. Ir tai rimtas darbas.