Prasideda naujas laiškų ciklas. Per tuos metus jūs užaugote, pakeitėte savo požiūrį į gyvenimą ir drąsiai pasiruošėte pažinti save dar giliau. Jūs pažinote savo kasdienybę, viską, kas susieta su jūsų žemiškąja sąmone, o dabar pamažu nersime į gilesnį suvokimą kas jūs esate kaip vidinė jėga, kaip vidinės žinios ir vidinės galimybės.
Šiandien aš siekiu vėl prisibelsti iki jūsų širdžių ir jūsų išlaisvintos minties. Jūs galite įsiklausyti į save ir pajusti, kaip atsiranda gilus sąskambis tarp jūsų ir manęs. Noriu, kad jau šią akimirką jūs susitelktumėte į savo vidinius pojūčius ir pajustumėte besiskleidžiantį jūsų vidinį gerumą, nuoširdumą. Pajuskite šilumą ir lengvumą savo krūtinėje. Jeigu norite išmokti betarpiškai bendrauti su manimi, išmokite atsipalaiduoti. Paleisti kasdienes mintis, pajusti krūtinėje švelnią šilumą, ir per tą meilės jausmą su manimi susilieti. Nesutelkite meilės į protą ir nesutelkite jos į srautą, kai meilę kam nors siunčiate. Man nereikia jūsų siunčiamos meilės, manyje jos yra užtektinai. Man norisi, kad jūs patys būtumėte meile ir galėtumėte tą jausmą savyje vis labiau ugdyti. Tai ne emocinis meilės jausmo išskleidimas, tai ne alpėjimas nuo gerumo, tai švelni šiluma esanti jumyse, ir niekam jos nereikia duoti. Nustebote, o kaip būsite geri, jei niekam neduosite savo meilės? Pirmiausia, jūs savo meilę ir pagalbą duodate kitiems todėl, kad norite pasirodyti gerais. Norite, kad jus įvertintų, apie jus gerai galvotų ir, pagaliau, kad jus, tokius gerus, irgi mylėtų. Vadinasi, jūs iš karto parodote, kad jumyse yra didžiulis meilės trūkumas. Jūs nemokate jos sau tiek pasigaminti, taip ją išjausti, tad per gerus savo veiksmus ir gerus ketinimus tikitės gauti tos meilės sau. Ir kai jos negaunate, tada liūdite, tada pykstate, tada kaltinate save ir t.t. Žodžiu, dėl meilės trūkumo jūs išspinduliuojate labai daug negatyvių minčių ir emocijų. Nustokite tikėtis, kad reikalingą meilės kiekį gausite iš aplinkinių. Ar jums neatrodo, kad ir jiems sunku dovanoti savo meilę? Gal jiems irgi trūksta meilės ir jie iš savęs ištransliuoja tik meilės bangą, neužpildydami jos savo pilnatve, savo harmonija? Kaip jums trūksta vidinės meilės – taip ir kitiems jūsų artimiesiems jos trūksta – ir tos besąlyginės, pilnos meilės jūs iš niekur negausite. Tik iš savęs.
Grįžkime prie tos minties, kad man nereikia jūsų meilės. Jūs nustembate, jūs įsiskaudinate, pavadinate mane pasipūtusiu, o jei taip nedrįstate manyti, tai manote, kad laiško užrašytoja klysta gaudama žinią. Bet, deja, man jūsų žemiška meilė su visais reikalavimais, visomis baimėmis ir visais paslėptais lūkesčiais visiškai nereikalinga. Pasilikite ją sau. Būtų geriau, kad ir patys iš jos išeitumėte ir susitelktumėte tik į švelnų gerumą savo krūtinėje. O tai nėra taip paprasta, nes tokiu atveju jūs tampate labai paprastais, nereikšmingais, neypatingais. Tokiais jūs nenorite būti. Jūs norite būti gerais, gražiais ir visokiais kitokiais, kad tik kiti jus mylėtų.
Palikite savo baimes, aš jums pasakysiu, kaip reikia mylėti save ir kaip reikia išmokti gyventi meilėje. Tada jums jos nebetrūks ir jūs nesieksite jos dovanoti visiems, kam tik ateina mintis. Daug kalbate apie besąlyginę meilę, bet, deja, jūsų meilė turi daug sąlygų. Tiesa, jūs kartais išjaučiate, kaip meilė veržiasi per krūtinę ir dovanojate ją pasauliui, gelbėjate pasaulį, siunčiate jam šviesą. Bet ar jums neatrodo, kad nuo tos jūsų šviesos pasaulis nesikeičia? Kaip buvo jame problemų, taip ir tebėra. Nes besąlyginę meilę siunčiate tik tam tikrą akimirką, o po to didžiąją dalį dienos išskleidžiate daug minčių ir jausmų, kurie palaidoja jūsų pačių ištransliuotą besąlyginę meilę po nepasitenkinimo, liūdesio, pykčio, pavydo bangomis. O kai išmoksite krūtinėje jausti tik ramią, švelnią šilumą ir neturėsite jokių ketinimų kam nors tą meilės jausmą dovanoti, jūs pagaliau sustabdysite savo nevaldomų minčių srautus ir tikrai įeisite į tikrosios meilės būseną. Ir nebijosite, kad tik kas nors nesutrukdytų jums medituoti ir išjausti tą gerą jausmą, nes niekas negali trikdyti jūsų. Jūs esate gyvenime – o gyvenimas negali jūsų trikdyti ir trukdyti. Jūs būsite tyros meilės būsenoje, bet ne meilės efekte, ir ta rami tyra meilė, kurioje nėra troškimų, lūkesčių, baimių, sustiprins jus pačius ir jūs jau turėsite ką duoti kitiems. Bet ne tiesiogiai duoti, o tiesiog būti tais, kurie ramiai spinduliuoja paprastumu, ramumu, gal kada ir griežtumu, bet tvirta meile, kuri jau savaime sustiprins šalia esančius. Ir kada nebekelsite lūkesčių sau ir kitiems, kada nekelsite lūkesčių ir man – tada mes susitiksime ir pabendrausime. Tiesiog savo širdyje pajusite artumą man, tarp mūsų atsiras sąskambis ir mes galėsite vienas kitą išjausti. Bet ne tam, kad galėtumėte pasigirti, jog išmokote bendrauti su subtiliuoju pasauliu, ne tam, kad klausyčiausi jūsų skundų, ne tam, kad norėtumėte gauti patarimą kiekvienu gyvenimo klausimu, o tik tam, kad pajustume abipusį artumą. Daugiau nieko. Tik artumą. Pridėkite ranką prie krūtinės ir pajuskite vidinę ramybę ir šilumą. Pabūkite tame gerume ir pasistenkite kasdien rasti laiko pabūti tame ramiame gerume.
Su meile, Sanat Kumara
Šis tekstas – labai!
Dėkoju, dėkoju🤍💜
Nuostabu, dekoju!