Sanat Kumara

Gyvenimas sielos plane (III)

Žmogus apie gyvenimą daug informacijos gauna, vertindamas aplinkos gyvenimą ir analizuodamas tam tikras žinias. Sielos plane didysis vertinimas vyksta per išjautimą, pagal potyrį, kas buvo sukurta teisingai, kokios pasekmės susiformuoja dėl vienokios ar kitokios veiklos ir kiek tai rezonuoja su subtilesniu pasauliu.

Kodėl reikalingas tas rezonansas? Dėl evoliucijos. Evoliucija nevyksta tik horizontaliai, tam tikro plano erdvėje (nors žmogus dažniausiai taip būtent ir mąsto – kad pats svarbiausias gyvenimas yra žemiškajame plane). Evoliucija vyksta, jei taip galima pasakyti, vertikalia kryptimi, į vis aukštesnių vibracijų lygmenis. Todėl, kad ir kokiame plane vyktų gyvenimas, jis turi būti orientuotas į vis aukštesnio plano gyvenimo principus. Aukštesnio plano gyvenimą galima suvokti tik per vidinius potyrius, per vidines vizijas, vidinį suvokimą gilesnės tiesos. Ir siela, besiruošianti dar kartą įsikūnyti, siekia įvertinti, kaip ji gebėjo atlikti savo nustatytas užduotis būdama įsikūnijime. Nors prieš tai ji dar turi įvertinti, ar teisingas užduotis sau buvo sukūrusi – gal ji sukūrė užduotis, kurios neatskleidė visų jos gebėjimų, gal ji nesukūrė išbandymų, kurie būtų galėję ją labiau paskatinti augti ar išgyventi daugiau situacijų, kurios suteiktų didesnę gyvenimišką patirtį. Vien geras atlikimas tam tikrų užduočių dar nereiškia, kad gyvenimas nugyventas tikslingai. Nes gali būti, kad, įdėjus daugiau pastangų, buvo įmanoma sukurti kitas užduotis ir save išugdyti dar labiau.  Todėl nuolatinis žingeidumas, nuolatinės pastangos mokytis ir analizuoti save privalomas visados, neatsižvelgiant į tai, kokio amžiaus žmogus jau yra ir ko jis yra pasiekęs. Kiekviena diena duota tam, kad būtų išgyventos naujos patirtys, išmoktos naujos pamokos, o sąmonė kilstelėta dar vienu laipteliu aukštyn evoliucijos procese.

Siela savo apmąstymų erdvėje gali išgyventi skausmą, suvokusi,  kad svarbiausia ne tai, kiek ji neįvykdė savo užduočių, o tai, kad neteisingai tas užduotis susikūrė.  Dvasios Mokytojai gali patarti taip, kaip mokytojai pataria vaikams mokyklose. Bet už savo elgesį ir savo pasirinkimus vis tiek atsako pats žmogus, o šiuo atveju, pati siela. Todėl yra labai svarbu išmokti įeiti į savo vidinį pasaulį, išmokti suvokti, kaip gyvenate, kokias tiesas išskleidžiate – ne kokius norus  kuriate, o ką nuveikiate, kaip pritaikote kasdienybėje tas vidiniame pasaulyje išjaustas ir suvoktas tiesas. Gyvenimas tam ir duotas Žemėje, kad visas savo teorijas pritaikytumėte praktikoje iš karto.

Siela savo apmąstymų erdvėje ne tik mąsto, bet ir į save integruoja tam tikras naujas energijas, kurių dėka bus galima patirti daugiau naujų potyrių. Ji turi galimybę iš aukštesnių planų į savo lauką integruoti naujas galimybes (naujas energijas), taip save papildant naujais gebėjimais ir galimybėmis. Tos galimybės nėra apibrėžtos. Siela į save integruoja keletą energijų srovių ir jų skirtingos kombinacijos gali suteikti naujų potyrių, kurie dar nebuvo išgyventi žemiškajame plane, bet kurie suteikia galimybę labiau atverti savo sąmonę gilesniam aplinkos suvokimui. Integruotis gali tik tos naujos energijos, kurios atitinka sielos sąmonės lygį (dažnį). Vadinasi, patirti daugiau gali tos sielos, kurios žemiškajame pasaulyje įdėjo daugiau pastangų į savęs pažinimą, savęs suvokimą ir keitimą. Ir kurios sugebėjo labiau atlaisvinti savo sąmonę nuo blokų ir kompleksų.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *