Žmogaus sąmonė yra sudėtingas mechanizmas. Ji priima informaciją tiek iš aplinkos, tiek iš žmogaus vidinių potyrių, analizės, vertinimo. Kai žmogaus sąmonės neįtakoja nerviniai impulsai, suformuoti dėl žmogaus jausmų, ji gali tolygiai vystytis. Ji gali analizuoti įvykius, plačiai juos pamatyti, įvertinti ir priimti sprendimus. Priimti sprendimus, kaip toliau žmogus turėtų gyventi. Čia susiformuoja žmogaus laisva valia. Tai leidžia žmogui suformuoti savo gyvenimo kryptį, nustatyti gyvenimo prioritetus ir t.t. Būtent sąmonėje užsifiksuoja žmogaus laisva valia. Ir jeigu žmogus priima sprendimą, tai jo pažeisti niekas negali, net subtilusis pasaulis. Žmogus turi savo sąmonę. Ji padeda jam bręsti. Teisingiau, užsifiksuoja žmogaus branda. Sąmonė išryškina žmogaus vidinius pasiekimus. Nuo žmogaus laisvos valios priklauso, kiek jis pasiryžęs rizikuoti ir keisti savo gyvenseną, nuo jo valios priklauso, kiek jis atsivers Dievui ir leis sau įsiklausyti į nematerialaus pasaulio norą bendrauti. Sąmonėje užsifiksuojanti žmogaus laisva valia ir apsprendžia žmogaus galimybes vystytis arba nykti. Žmogus, kaip gali nuspręsti eiti dvasinio tobulėjimo keliu, taip gali nuspręsti ignoruoti tą kelią. Tai jo laisva valia. Kai žmogus nusprendžia, toje būsenoje sąmoningumas užsifiksuoja. Kai kada ir užsiblokuoja. Kai sąmoningumas užsiblokuoja – tai energetinis laukas nebegauna tam tikrų impulsų. Jis gali sumažėti ir net labai stipriai sunykti. Kai žmogus savo laisva valia nusprendžia, kad jam gyvenimas yra beprasmis, nusibodęs ar net nukreipia save susinaikinimo link, tada sąmonė užsiblokuoja – energetinis laukas nyksta.
Sąmonei daro įtaką ir žmogaus jausmai. Dažniausiai jie suspaudžia protą savo nerviniais impulsais ir sąmoningumą apriboja. Kai žmogus būna įtampoje, nerime, pyktyje ir kituose negatyviuose jausmuose, jo nervinės ląstelės duoda impulsus smegenims ir taip užspaudžia energijų pratekėjimą. O tai reiškia, kad sąmoningumas nebegauna gyvybinės energijos, jis užsiblokuoja. Jei užsiblokuoja sąmoningumas – energetinis laukas nyksta. Vėl tas pats. Bet jeigu žmogus sugeba išjausti visaapimančią meilę, tai jo sąmoningumas prasiplečia, nes į sąmonę (kartu ir į smegenis) pasiduoda gyvybinės energijos impulsai, kurie atlaisvina blokus ir pakelia energetinio lauko vibracijas. Tai techniniai dalykai, kurie apsprendžia žmogaus galimybę bręsti. Žemų vibracijų jausmai užspaudžia sąmonę ir užsiblokuoja impulsų perdavimai į energetinį lauką. Aukštų vibracijų jausmai, atvirkščiai, atlaisvina užsiblokavusį sąmoningumą, nusiima blokai ir tam tikros suvokimo ribos ir žmogaus energetinis laukas prisipildo gyvybinės energijos. Tai leidžia žmogui sėkmingai bręsti, vystytis.
Tai kiek svarbi žmogaus išorinė veikla jo tikrajai brandai? Tik tiek, kiek jis sugeba per savo išorinę veiklą patirti ir padovanoti kitiems aukštų vibracijų emocijų, minčių. Bet kuri žmogaus pasiekta karjera tampa bevertė, jeigu jos siekdamas žmogus nesugebėjo išjausti meilės, supratingumo, atjautos. Tu gali būti turtingiausiu pasaulio žmogumi, bet tai neturi jokios įtakos tavo kaip sielos tolimesnei brandai. Reikšmę turi tik tai, ką išjauti vidumi, kiek tavo sprendimai ir poelgiai atitinka Dieviškąjį planą. Tik tai ar tu gyvenimą kūrei ant gėrio bangos, ar tu naikinai visa, kas gera Žemėje yra. Nuolat aiškiname, kodėl reikia kelti savo vibracijas – tikriausiai tai jums taps visiškai aišku – dėl savo sielos ir esybės asmeninės brandos. Tau, žmogau, rinktis: gyventi gražioje Žemėje su gerais žmonėmis, ar vystytis nesuvokiant aplinkos, nesuvokiant kas tu esi ir kodėl esi.
Sąmoningumas tiesiogiai priklauso nuo tavo sugebėjimo pakelti savo vibracijas. Protą lavinti galite įvairiomis formomis, bet sąmoningumas atlaisvėja su lyg kiekvienu vibracijų pakėlimu. Atlaisvėja sąmoningumas, išryškėja naujos galimybės. Toks yra Visatos dėsnis – viskas priklauso nuo paties žmogaus vidinių pastangų. Galimybės didėja proporcingai žmogaus dvasingumui. Visa kita yra netikra, yra iliuzija, kuri suduš į šipulius žmogui mirus, nes energetinis laukas nebus pakitęs arba net susilpnėjęs, nei buvo iki paskutinio įsikūnijimo.
Jūs žengiate nauju keliu. Jūs pradedate atlaisvinti savo sąmoningumą ir peržengti įprasto gyvenimo ribą. Pasaulis keičiasi ir šiame pasaulyje yra reikalingas aiškus ir laisvas žmogaus sąmoningumas. Aiški ir dvasinio augimo siekianti jūsų laisva valia, bei sugebėjimas mylėti ir būti mylimam.
Su meile ir viltimi,
Sanat Kumara