Būti Kūrėjo suplanuotu prigimtiniu tašku yra didžiulė atsakomybė. Per tave einančios energijos keičia ne tik žmogaus likimą, bet keičia ir sielos energinę struktūrą. Kiekvienas žmogus nori gyventi gerai ir būti laimingu, bet suvokimas kas yra gerai ir ką reiškia laimė, kiekvienas suvokia skirtingai. Skirtingai suvokia ir žemiškoji sąmonė. Sielos sąmonė kitaip suvokia laimę ir kūrybą. Apie tai ir norisi kalbėti.
Ne vienas jūsų komandos narys yra įvardytas pasiuntiniu, tai reiškia, kad konkretus Pakylėtasis Valdovas suaktyvino savo spindulį to žmogaus energetikoje. Valdovo spindulys įėjo į žmogaus širdį ir per ją buvo pasiekiamas kitas žmogus. Meilė ir Išmintis buvo perduodama iš žmogaus širdies į kito žmogaus širdį. Tai pirmas etapas per kurį buvo galima aktyvuoti šviesos srautus žmonių energetikoje.
Šiandieną, kai Vienatinio Esatis įvardijo, kad Violeta Maitrėja yra Pakylėtųjų Valdovų pasiuntinys, reiškia, kad jos siela prisiima pasiuntinystę. Ir spinduliai eis iš sielos širdies į kitos sielos širdį. Žmogaus sąmonei liks tik prisitaikyti prie sielos išraiškos pokyčių.
Jūs žinote kaip turėtų gyventi žmonės ir matot, kad siekiai neatitinka realybės. Ir neatitinka ne tik dabar, bet ir per visą žmonijos istoriją. Galima būtų įvardyti, kad toks buvo Kūrėjo planas ir tokia numatyta vystymosi eiga, deja, ne tokia eiga buvo numatyta. Žlugus Atlantidai, Atlantidos kolektyvinė sąmonė buvo apribota, buvo saugoma, kad ten suformuotas neigiamumas nepereitų į kitą civilizacijos kūrimo etapą. Tai Mokytojams kaip ir pavyko padaryti, bet išliko kita problema. Žmogaus patirtis ir jo suformuotas neigiamumas pereina tiek į sielos sąmonę, tiek į esybės sąmonę. Užsiteršia ne tik žemiškasis planas, bet ir sielos, bei esybės (dvasios) planas. Siela, įsikūnydama Žemėje turėjo galimybę save išvalyti. Žmogus neturėjo nei proto, nei suvokimo kas jis yra. Per gryną jo gyvulišką gyvenimą buvo numatyta išvalyti sielos ir esybės planus. Pamažu žmogus vystėsi, jo sąmonė pradėjo atsiverti ir jis pradėjo mąstyti ir pasirodo, niekur nedingo jo, praeituose įsikūnijimuose, suformuota tamsa. Be žmogaus sąmoningo pasirinkimo, išsivalyti nuo tamsos neįmanoma. Kylant sąmoningumui kilo ir prisiminimai, kas žmogui buvo aktualu praeityje ir tai pradėjo tvirtintis jo dabartyje. Dievas Žemėje suformavo dualų pasaulį. Žmogus visados gali rinktis su šviesa ar su tamsa gyventi. Išlaikant harmoniją tarp šviesos ir tamsos, galima nuolat atlaisvinti sąmoningumą ir pereiti vis į aukštesnį sąmoningumo lygį. Kol žmogus rinkosi kaip jam gyventi, viduje esanti tamsa vis stiprėjo, ji iš sielos plano perėjo į materialų planą ir civilizacija pradėjo formuotis tamsos šešėlyje.
Kūrėjas į Žemę nuolat nuleisdavo švarios esybės ir švarios sielos įsikūnijimus, kad tik į tamsos šešėlį įneštų žinojimą apie šviesą ir tiesą. Taip Žemėje apsigyveno Jėzus, Buda ir daugybė kitų Dievo tiesos skelbėjų – pranašų. Tie pranašai gebėjo suvirpinti žmogaus sielas. Jie perdavė šviesą iš sielos į sielą. Bet ne daug žmonių priėmė tą šviesą į savo žemišką suvokimą ir tiesa buvo iškraipoma, pritaikoma prie patogaus žmogaus gyvenimo.
Šiandieną Žemę gaubia sąstingis. Sielos gyvena pasiklydusios rūke. Jos nesuvokia kaip rasti taką į šviesą. Per daug įsikūnijimų praėjo, kurie nuolat stiprino tamsą ir siela paklydo. Ji paklydo ne astrale. Tiesiog jos žemutiniame plane yra labai daug iš Žemės atsineštos tamsos. Vienos sielos pajėgia tą energinį tarpą perkopti ir prisiminti kas yra šviesa ir tiesa, o kitos sielos, dėl per mažo žmogaus gerosios energijos kiekio (pasiekimų momentumo) sukaupimo, nepajėgia peržengt tamsos šešėlio skraistės ir taip pamiršta kas yra tiesa. Juk būna momentu, kai medituojate ar skaitote laiškus ir jūs pradedate verkti. Tai siela apsidžiaugia apčiuopusi savyje šviesųjį sielos planą ir prisiminusi Dievo tiesą. Taip sielai grįžta prisiminimas iš ko ji kilo. Problema ta, kad atsilaisvinti iš tamsos galima tik būnant įsikūnijime. Nes čia formuojama tamsi energija ir tik čia ji gali būti keičiama. Sielai, kuri nėra įsikūnijime, bet kuri suvokia savo paklydimus, būna sunku. Ji išgyvena skausmą, kurį atsineša ir į įsikūnijimą. Kai kada tas skausmas toks, kad net fizinis kūnas nenori gyventi. bet neįmanoma ką nors pakeisti liūdesyje ir skausme. Tą skausmą reikia pripažinti ir reikia jį transformuoti į šviesos energijas.
Sąstingis susiformavo žmonijos skleidžiamuose virpesiuose. Nėra pažangos, kokia buvo numatyta žmogaus gyvenime. Sąstingis toks didelis ir sunkus, kad žmogui sudėtinga keisti savo mąstymą vien dėl sąstingio inercinės jėgos. Bet, kartoju, neįmanoma sielos ir esybės plano išvalyti kitaip, nei per žemiškąjį planą. Nuolat yra duodami Mokymai, kad žmogus keistų savo požiūrį, kad atsisakytų savo įsitikinimų ir prisirišimų. Įsitikinimai ir prisirišimai atėjo su patirtimi, o patirtis suformuota neteisingai – tamsos šešėlyje. Todėl ir norisi, kad patirtį formuotumėte iš ateities, kad naujos žinios būtų lengvai priimamos ir kad jos įsitvirtintų žmogaus sąmonėje. Per suvokimą galima išeiti iš sąstingio ir per žmogaus dieviškąją ugnį galima prieiti prie jo sielos ir ją išvalyti.
Dabar prasidėjo tas etapas, kai per Violetos Maitrėjos (Violetos sielos) sąmonę bus kreipiami spinduliai į kito žmogaus sielos sąmonę. Tie spinduliai ir toliau eis per laiškus ir per įvairius seansus. Juo daugiau sielų grįš į prigimtinį savo kelią, tuo greičiau formuosis teisingas žmonijos augimas. Šis metodas kaip ir visas Mokymas, tai vienas iš būdų padėti žmogui greičiau pasikeisti ir atsilaisvinti nuo tamsos šešėlių.
Pas daugelį žmonių siela yra būdravimo būsenoje, todėl pirmiausia reikia patikėti, kad žmogus turi sielą, kad Dievas sukūrė žmogų, kad yra anapusinis gyvenimas ir kad viskas labai apsijungę. Prabudus sielai, įmanoma jai suteikti kaip galima daugiau šviesos, gyvenat pozityvume, gebant bendrauti su aukštesnių vibracijų būtybėmis, išmokstant mylėti save ir kitą žmogų, kaip save. Tada per jūsų žmogiškąją sąmonę vyks sielos atlaisvinimas nuo išgyventos tamsos. Viskas yra įmanoma, tik neleiskit sau gyventi su savo tamsos egregorais, nes tik jų dėka ir susiformavo tas sąstingis, kuris užblokavo tinkamą žmonijos vystymosi.