Tave sveikina Sen Žermenas.
Noriu pakalbėti apie žmogaus gyvenimo stilių. Naujasis žmogus – tai Dievo dalis. jis į Žemę atnešė šviesą. Negyvenamoje erdvėje atsirado kūrybiška siela. Dievas materializavo dalelytę savęs ir suteikė jai savarankiškumą. Naujojoje epochoje išliks gyventi tos sielos, kurios suaktyvino savo vidinius pasaulius. „Miegantieji“ neišliks. Tai nereiškia, kad tuoj mirs. Ne. Jų nebus tolimoje ateityje. Ieškojimai tiesos, vidiniai pojūčiai leidžia suaktyvinti vidinį pasaulį, kuris yra aukštesnių vibracijų ir gali prisitaikyti naujame pasaulyje. Mes nuolat stengiamės užmegzti ryšį su Žemėje gyvenančiu žmogumi. Norisi tiesiogiai pranešti žinią: visata nemėgsta negatyvumo. Jis turi mažėti arba pasaulis bus sunaikintas, perkeliant „pažangias“ sielas į kitus pasaulius. Bet tai tik vienas iš galimų variantų. Daug „protingesnis“ variantas – žmogui pasikeisti čia ir dabar. Tada pasaulis išliks. O aukštos vibracijos leis priimti gyventi aukšto lygmens gyvybę. Energetika turi keistis, tiek žmogaus, tiek Žemės. Viskas susiję. Keičiantis žmogui, Žemės energetika kinta.
Žmogus turi Dievo siekį. Jis nėra dulkė, neatėjo iš dulkės ir dulke nepavirs. Žmogus atėjo suformuotas iš Dievo. Į Dievą ir žengia. Neužtenka būti geru, mandagiu, nuoširdžiu – reikia suprasti gyvenimo taisykles. Suprasti kaip reikia gyventi, norint sugrįžti namo, link Dievo. Taisyklė paprasta – Tikėjimas Dievu. Žmogus Žemėje gyvena jau keletą milijonų metų, kitos taisyklės keitėsi. Sąmoningumo riba plėtėsi ir turi galimybę toliau plėstis. Vadinasi, kitos taisyklės nėra amžinos. Viskas keičiasi: mityba, išgyvenimo būdas, kova, mokslo pasiekimai ir t.t. Dabartinis gyvenimas eina tam tikra kryptimi. Bet aš nenoriu, kad tos krypties laikytumėtės. Kolektyvinė sąmonė kryptį išderino. „Tu ir Dievas“ – ar randi sąskambį ištarus šiuos du žodžius. Aš ir Dievas. Tai vienis. Tai begalinė kūryba. Aš ir Dievas – negali jausti liūdesio, nuoskaudos, pagiežos. Turi jausi bendrumą, palaikymą, supratingumą, džiaugsmą. Didžiulėje erdvėje nieko nėra tik Aš it Dievas. Ką jauti? Pasaulis yra vienis. Kiekvienas žmogus – tai dalelytė Dievo. Jūs turite rasti atgarsį kiekviename žmoguje. Bendravimas ir palaikymas būtinas. Tiesa, žmogus turi išvystęs savo ego, todėl bendravimas sudėtingėja. Bet kiekviename žmoguje gyvena siela. Įmanoma rasti galimybę su ja susisiekti. Rašant jaučiasi tavo suvokimo riba, ypač, kai norisi pakalbėti apie naują gyvenimo stilių. Tave blokuoja įsitikinimai, įsivaizdavimas, koks turi būti žmogaus gyvenimas. Mes sakėme, pamiršk, kaip žmogus turi gyventi. Žmogus turi energetiką, jis susijęs su neregimuoju pasauliu. Žmogus žino, kad yra Dievas ir yra tam tikra struktūra ir taisyklės. Geras mintis siunti į erdvę – geros ir grįžta. Vis dar veikia karmos dėsniai. Jo nebėra, kai žmogus išmoksta gyventi aukštesniame vibracijų lygmenyje. Tada žmogus nebekuria negatyvumo ir karmos dėsnio nebėra. Jau vienas iš naujo suvokimo punktų: karmos dėsnis nebeveikia.
Kita taisyklė: žmogus siekia pažinti Tiesą. Visatos tiesą. Jis nori pažinti Visatą tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Horizontaliai – kitus materialius pasaulius. Vertikaliai – matricos struktūrą ir subtiliuosius pasaulius. Išoriniai pasiekimai nebeturi svarbos. Jie nereikalingi nei bendraujant su kitomis civilizacijomis, nei su vidiniu pasauliu. Jeigu manote, jog reikalinga įmantri technika, kad pasiektum kitą gyvenamą pasaulį – tai reiškia, kad jūsų ego tebėra didelis. Jūs nepasitikite Dievu ir manote, kad tik jūs, žmonės, sugebate įvaldyti situaciją. Bet, kartu, jūs tik bijote. Pasijaučiate per silpni ir bijote – tada ruošiatės karui. Tikitės subendrauti su kita civilizacija taikiai, bet karui ruošiatės. Tai žemo lygio energetika. Su ja kito pasaulio nepasieksite, nebent žemesnių vibracijų už save. Dar viena taisyklė – tarpusavio suderinamumas. Žmogus žmoguje mato draugą, mokytoją, sielą su kuria bendrauja daug tūkstančių metų. Čia sunkiausia dalis. Nes jūsų suvokimas iš karto suprieštarauja: aš esu svarbesnis už kitą, arba protingesnis, arba daugiau įvarantis baimę ir stipresnis. Tai didieji ego žaidimai. Bet ego yra žmogaus dalis. Jos taip lengvai neišimsi ir neatsisakysi. Jis yra jūsų labai stipri dalis ir tik pajautimas savęs ir Dievo, kaip vienio, leidžia mažinti ego. Turėkite tvirtybės. Pasaulis labai greitai nesikeičia, bet jeigu teisingai elgsitės (nepersistengsite, nereikalausite pokyčių iš kitų, neformuosite nuoskaudų) rezultatas vis tiek bus. Tu keitiesi, tavo energetika keičiasi, biolaukas keičiasi. Bendrauji su žmonėmis, vadinasi tavo pažiūros, tavosios dalelytės įsilieja į kitą žmogų – jis savaime keičiasi. Viskas kas vyksta aplink tave – tai dėl tavęs. Panašus panašų traukia. Aplinka niekada nebus kalta. Tik neteisingas tavo mąstymas. Pagrindas – tai Dievas ir tavo materialiosios išraiškos tikslas, taip lengviau suprasi, kad reikia atsisakyti įpročio galvoti kaip žmogui, kurį valdo ego. Tavo esybė turi savo planą, padėk protui jį priimti.