Sen Žermenas

Sustabdyk savo laiką ir susivok, kam tas laikas reikalingiausias

Pirmas dalykas, ką turite išmokti, tai sustabdyti savo laiką. Teisingiau, sustabdyti norą ką nors veikti. Jūs bijote nieko prasmingo nenuveikti ir imatės begalės darbų. Ir kas atsitinka? Nieko prasmingo ir nenuveikiate. Jūs tik apsikraunate nereikalingais darbais, rūpesčiais, įsipareigojimais ir vien tam, kad patenkintumėte save, kad manytumėte, kokie esate reikalingi kitiems, kokie esate išradingi, kūrybingi, gražūs ir protingi. Bet kam svarbu tai, kaip jūs atrodote? Tik jums patiems. Nes vis tiek kiti jus priims taip, kaip jie norės, o ne taip, kaip jūs stengsitės. Ir tie rūpesčiai jūsų galvoje… Jų tiek daug ir jeigu tik vienus paleidžiate, tai, tarsi būtinybę, siekiate susikurti naujus, kad tik jaustumėte įtampą, skubėjimą – ir manote, kad taip save realizuojate. Žinoma, kažkaip, kažkur save realizuojate, gaunate nuo to pasitenkinimą, bet ar nors akimirkai sustojate ir pagalvojate: o kokie jausmai manyje dabar gyvena, kokios mintys, ar jos reikalingos amžinybės kontekste, ar jos sudaro sąlygas mano sielai pažinti žemiškąjį pasaulį. Tiesa, sąlygas gal ir sudaro. Problema, kad jūs neturite laiko apmąstyti tai, ką išgyvenote. O apmąstyti reikia ne vien savo proto pagalba, o ir vidiniu pajautimu. Dažnai būna, kad sustabdote veiksmą. Viskas – pasiruošę mąstyti – ir kas atsitinka? Jumyse nėra nei vienos minties, kaip tai reikia daryti. Jūs neturite įpročio to daryti. Jūs nežinote, nuo ko pradėti ir kas svarbu tą akimirką. Tiesa, daugelis jūsų tą spragą užpildo, mokydamiesi suvokti, kokios mintys ir kokie jausmai jumyse gyvena tą akimirką ir mokotės juos kontroliuoti. Tai pirmieji žingsniai link naujo teisingo įpročio sukūrimo. Išmokę stebėti jumyse kylančias mintis, jausmus ir iš to išplaukiančius veiksmus, jūs jau pradedate suvokti, kurie jausmai ir kurios mintys yra reikalingos, o kurios tik apsunkina jūsų gyvenimą.
Jūsų pasirinkimo laisvė: su kuo norite, su tuo ir gyvenate. Kokios mintys jums svarbios, tas ir stiprinate. Ir čia nėra taisyklių ar nurodymų, kas turi būti svarbiau. Gyvenimas – tai nuolatinis procesas ir jis vyks bet kokiomis sąlygomis, bet kokiais jūsų pasirinkimais. Tik šiuo atveju, jus dar truputį įtakos aplinka, įtakos jūsų prisirišimai. O reikės išmokti sąmoningai pasirinkti, su kuriais energiniais srautais norėtumėte padirbėti. Ir pasaulis jums padės. Jis suteiks pačias įvairiausias galimybes pažinti savo energinius srautus tam tikrose situacijose. Jums nelabai reikės ir kurti naujų sąlygų, norint save kitur išbandyti. Jeigu paprašysite Gyvenimo sąmonės jums padėti, ji tikrai jums padės – ir su kaupu. Ir tai gali būti rodiklis, kad jūs teisingai pasirinkote savo pamokų kryptį. Jeigu aplinka tiesiog be jūsų pastangų sudaro sąlygas išryškėti tam tikroms jūsų savybėms (nesvarbu, geroms ar blogoms), tai jūs einate su teisinga banga. Jūs pradedate pažintį su energijų srautais, kurie valdo jūsų gyvenimą. Sekite laiškus ir turėsite labai daug įdomios medžiagos apmąstymams.
Ir prisiminkite pirmąją pamoką, kurią turite jau mokytis:
sustabdyti savo laiką ir susivokti, kam tas laikas reikalingiausias.
Ne kam reikalingiausias mano, kaip Mokytojo, požiūriu ar kitų žmonių požiūriu, o tavo asmeniniu požiūriu. Tik nemeluok sau ir nebijok būti drąsus savo mintyse. Juk neliepiu visko keisti savo aplinkoje. Visas mokymas vyks jūsų vidiniame pasaulyje.

Dalintis:

2 komentarai apie “Sustabdyk savo laiką ir susivok, kam tas laikas reikalingiausias”

  1. Nuoširdus ačiū.
    Kaip gera pradėti dieną su Jūsų išmintimi.
    Taip, aš esu tas žmogus, kuris apsikrauna milijonu darbų ir neberandu ramybės, nes tūpčioju su jais vietoje…. Koėl tai darau? Tikrai ne dėl įvertinimo arba pagyrų , kokia esu šaunuolė ir kaip visur suspėju… O, todėl, kad tiek aplinkui daug žmonių, kuriems reikia pagalbos….Susimąstau: „o gal tai mano puikybė?” , gal tik man taip atrodo, kad be manęs neatsiras kitųpagalbą terikiančių žmonių, gal reikia atsitraukti ir palikti erdvės kitiems veikti…

    1. Manau, dažnai „padedame” kitiems, nes mums atrodo, kad jiems reikia pagalbos. Bet jei neprašo, tai ir nereikia. Nes savaip suvokdami tą „pagalbą” kartais tik dar labiau pakenkiam. Šitų dalykų dar tik mokausi, bet palengvėjimo jausmas nuostabus. O daugybė reikalų… vis dar stabdau save ir raminu. Kartais tikrai toks jausmas, kad eini, bėgi, o rezultato jokio. Prasmės jokios. Ačiū už nuostabius tekstus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *