Žengimas dvasiniu keliu turi būti nepastebimas, bet tvirtas

Jūs daug ką jau išmokote ir tai suteikia mums galimybę toliau su jumis bendrauti ir vesti jus į vis gilesnę savityrą. Išmokus atsiriboti nuo išorinio pasaulio veiksmo, galima įsigilinti tiek į savęs pažinimą, tiek į Visatos dėsnius. Jums nereikia visiškai atsiriboti nuo kasdienybės gyvenimo, kad galėtumėte tobulėti. Nes tobulėjimas vyksta visuose planuose ir visi jie svarbūs. Bet radus laiko savityrai, jūs turite gebėti suvaldyti savo mintis ir susitelkti į tuos klausimus, kurie jums atrodo aktualūs ir  kurių atsakymai jums suteiks daugiau išminties.

Kiekvieno žmogaus kelyje pasitaiko nuopuolių, kai nebežinai, kur paklydai, kas svarbu, o kas tik nereikalinga iliuzija. Nenusiminkite, jūs visados turite galimybę gauti teisingus atsakymus bei paramą. Mokytojai visados pasirūpins kaip jums padėti. Todėl nemanykite, kad liekate vieni su savo problema. Blogiau būna, kai jūs patys to, kas su jumis vyksta, neįvardinate kaip problemos, kai manote, kad esate teisingame kelyje – tada jūs nepriimsite jokios pagalbos, net ir akivaizdžiai siūlomos. Mokytojai pabando keletą pagalbos žmogui variantų, bet jeigu žmogus padaro sprendimus ir jų nenori keisti, Mokytojai atsitraukia ir laukia, kada jis į juos kreipsis pats. Ne visados bus galima grįžti į buvusį pasiekimų momentumą, bet grįžti į tiesos kelią visados įmanoma. Tačiau jeigu jūs sąmoningai pasirenkate kitą kelią ir tikitės (kai pažaisite kitokį gyvenimą) grįžti į mokymo kelią tarsi išlepę vaikai, kuriems galima daryti klaidas, tai apsirinkate. Sąmoningai daryti klaidų negalima. Sąmoningai atsisakyti šviesos kelio negalima. Žinoma, atsisakyti galite, juk jūsų valia svarbiausia, bet bus pasekmės, ir grįžti į tą patį pasiekimų momentumą nebus įmanoma. Tačiau kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi, ką vertinti, ką kurti.

Žengimas tikruoju dvasiniu keliu iš žmogaus pareikalauja daug kantrybės, savitvardos, aukojimosi. Šis kelias tikrai nėra lengvas. Tik kitiems iš šono gali pasirodyti, kad žengiate per savo gyvenimą lengvai ir paprastai. Bet kiek vidinės įtampos išgyvenate, kiek atsisakote žemiškų malonumų, kiek įdedate jėgų valdant savo troškimus, emocijas, to kiti nemato. Tačiau ir neturi matyti. Žengimas dvasiniu keliu – tai individualus kelias. Ir jis turi būti nepastebimas, tačiau tvirtas ir aiškus. Kai žmogus sako, kad jis žengia dvasiniu keliu ir į jį turi lygiuotis artimieji, tai toks žmogus toli nuo supratimo, kas yra dvasinis kelias. Pirmiausia, žengiantysis dvasiniu keliu turi būti be galo lankstus. Turi gebėti kalbėtis su kiekvienu žmogumi pagal jo supratimą ir kartu turi rasti būdą, kaip pakylėti tą „nesusipratėlį“, o ne jį pažeminti ar smerkti. Jis turi sutelkti dėmesį ne į savo žinias, bet į tai, ko kitas nežino, ir kaip jam perduot žinią, kad ji būtų priimtina. Ne savo pasiekimais reikia džiaugtis ir aukštinti savo gebėjimą išjausti Mokytojus ar Kūrėją, o ramiai gyventi tarp žmonių ir savo gilia vidine tiesa pakylėti jų būseną tiek, kad žmogui nieko kito neliks, kaip pratintis prie aukštesnių vibracijų lauko. Ir žmogus savaime nebenorės gyventi pagal senas tiesas, jo viduje prabils troškimas pažinti kitokį pasaulį. Tas pažinimo siekis nebus primestas per jūsų pastangas, o susikurs savaime, kaip pasekmė jūsų išskleistų aukštų vibracijų. Tad siekite dvasingumo tyliai, ramiai, bet su giliu užsidegimu, su ryžtu ir atkaklumu. Neleiskite sau paklysti iliuzijose, kad esate verti žemiškos laimės, kad turite teisę mėgautis gyvenimu. Žinoma, turite visas teises ir visas galimybes, bet einant dvasingumo keliu, pagundos būna labai subtilios ir klaidinančios. Pasitikrinkite ar tai, ko siekiate, su kuo mintyse gyvenate, tikrai sutampa su tuo, ką darote, ką veikiate? Kaip jūs sakote „ir į pragarą kelias grįstas gerais norais“. 
Kita pamoka, kurią jums pateikiu: atkreipti dėmesį ar tai, ko siekiate, atitinka tai, ką darote ir kokie rezultatai gaunasi. Jei rezultatų nėra, tai jūs nedarote to, ką sau deklaruojate. Vadinasi, gyvenate iliuzijoje, kad einate dvasingumo keliu.

Kodėl taip griežtai rašau? Nes labai daug iš jūsų tikiuosi, nes labai jus myliu ir dėl kiekvienos sielos, atsisakiusios savo teisingo kelio, man skauda širdis. Todėl kalbu apie tai, kokias klaidas galite padaryti ir kaip išvengti tų klaidų, kad jūsų dvasingumo kelias būtų kupinas tikrosios išminties ir meilės.