Gyvenimo paskirtis

Žmogaus kūnas sudarytas iš daugybės organų ir jie visi tarpusavyje gerai suderinti, kad žmogus galėtų gyventi. Jo sąmonė sudaryta iš keleto lygių, kurie irgi tarpusavyje gerai suderinti, kad galėtumėte mąstyti, kurti, pažinti tai, kas nauja. Genialus procesas nuolat pažinti tai, ko dar nežinai, ko dar nėra jūsų suvokimo lauke, kas dar nematerializuota. Taip jūs nuolat kuriate iš niekur. Argi ne dieviškoji dalelytė, esanti jumyse, ir leidžia kurti iš niekur? Tiesa, jūs nekuriate iš niekur, kaip ir Kūrėjas nekūrė iš niekur. Tai tik metafora to, kad kuriate tai, ko nežinote, ir net nenutuokiate tų medžiagų ir procesų, kurie dabar leidžia jums kurti.

Pasauliai yra nuostabūs. Kiekvienas yra savitas ir unikalus. Mano regėjimui suteikta galimybė matyti daug skirtingų pasaulių ir mane nuolat stebina ta neapsakoma gausa ir įvairovė. Jau atrodo, kad niekuo daugiau nebeįmanoma manęs nustebinti, bet ir vėl nustembu, kai mano sąmonei atsiveria dar nežinomi procesai, nauji pasauliai. Išėjęs į užvisatines erdves galiu pasinerti į begalybės sąmonių platybes. Jų visų iš karto neįmanoma suvokti. Ir nereikalinga, nes vienas iš visatos principų yra nuolatinis pažinimas, nuolatinis savęs atskleidimas kitokiomis sąlygomis. O kad galėtumėte save nuolat pažinti, tam atveriami naujos sąmonės pasauliai ir juose pradedate gyventi naujai. Norint tą sąmonę pažinti (galėčiau ją pavadinti Visatos Kūrėjo sąmone), reikia įeiti į jos erdvėlaikį ir vystytis nuo tos akimirkos, kuri jums jau yra suvokiama. Jeigu visatos sąmonė yra visai jums nesuvokiama, niekada iki šiol nepatirta, tai pradedate ją pažinti nuo visatos susikūrimo momento arba nuo toje visatoje esančio pasaulio susikūrimo momento. Jeigu jūsų sąmonė pajėgia iššifruoti tai, ką mato, tai ji jau gali gyventi tame lygmenyje, kurį suvokia. Tada nebūtina pradėti gyvenimą šiame naujame pasaulyje nuo pradžių. Pavyzdžiui, jūs nematote savo ateities, ji dar jums neatsiskleidė, vadinasi, negalite tik panorėję į ją persikelti. Nors tikrai žinau žmonių, kurie geba įeiti į ateitį su aiškia sąmone, iš jos grįžti ir gyventi dabartyje. Tam specialaus leidimo nereikia, tik sąmonė turi būti pajėgi tą ateitį užfiksuoti, iššifruoti ir gebėti joje veikti. Taip ir aš einu per pasaulius, vienus juos suvokiu, kitus tik išjaučiu, trečiuose galiu lengvai kurti, ketvirtuose apsilankau tik tada, kai noriu atnešti konkrečią žinią ar perteikti tam tikrą atradimą, kuris paskatintų progresą.

Ar aš galiu gyventi iš karto keliuose pasauliuose? Atsakysiu – ir taip, ir ne. Šiuo metu aš gyvenu planetoje Endzaferingas. Šioje planetoje yra mano kūnas. Jis nepanašus į žmogaus kūną, nes žmogaus kūnas iš karto išsiskaidytų dėl per didelio magnetizmo. Bet vis tiek turiu kūną ir suvokiu savo planetos egzistavimo tikslus. Man tai yra nauja, kiekvieną dieną išgyvenu naujus dalykus. Matote, jau čia yra skirtumas tarp šio pasaulio ir jūsų pasaulio gyvenimo stiliaus. Žemėje išgyvenate daug pasikartojančių veiksmų, minčių jausmų. Mano dabartiniame pasaulyje išgyvenami vis nauji procesai, bet ilgiau pagyvenus, įmanoma suvokti dėsningumus, principus ir tada supranti, kad tas pasaulis tapo pažinus ir iškeliauji gyventi į kitą pasaulį. Jūs dabar mokotės pažinti savo pasaulio dėsningumus. Pažinti, kas ir kaip veikia žmogaus gyvenimą ir kaip žmogus gali valdyti visas savo tiek vidines, tiek išorines situacijas. Kai peržengsite visus septynis savo sąmonės augimo ciklus, jūs pasirinksite, ar toliau gyventi šiame pasaulyje ir padėti kitiems žmonės suvokti šio pasaulio tiesas, ar transformuoti save į kitą pasaulį.

Transformuoti save į kitą pasaulį reiškia priderinti savo sąmonę prie naujo pasaulio materijos ir ten egzistuojančių dėsnių. Kaip jau sakiau, yra galimybė pradėti to pasaulio gyvenimą nuo jo susikūrimo akimirkos, bet jei pajėgiate jį užfiksuoti ir suvokti tam tikrame jo vystymosi etape, tai pateksite į tą akimirką. Taip ir į jūsų Žemę iš kitų pasaulių gali ateiti sielos, kurios tik pirmą kartą įeina į šią erdvę. Vienos iš jų jaučiasi labai gerai, nes daug ką suvokia, jos tik pasitikrina savo gebėjimą prisiderinti prie aplinkos, pasitikrina, kaip geba suvaldyti save, kaip geba įvaldyti toje planetoje vykstančius procesus. Jos yra išmintingos, progresyvios, žino daugiau nei senieji planetos gyventojai. Bet yra ir tų sielų, kurios tik ką suvokė ir išryškino jūsų pasaulį savo sąmonėje. Tokioms sieloms čia daug kas nauja, jos jaučiais nelabai komfortiškai, nes jų nesupranta aplinkiniai žmonės, jų kitos vertybės nei daugumos, patekusios į Žemę jos gali jausti liūdesį. Bet niekas niekur nepakliūva atsitiktinai. Tai yra jūsų aukščiausios sąmonės pasirinkimai. Fizinė forma gali primiršti tuos pasirinkimus ir gali liūdėti, kad tame pasaulyje jaučiasi blogai. Bet ne liūdėti yra ateinama, o kurti ir pažinti tai, kas jums yra nepažinta. Juk ne visi suvokiate savo gyvenimo prasmę, ieškote tiesų, kodėl čia gyvenate. O tiesa yra labai paprasta. Jūs turite save pažinti šioje akimirkoje. Čia ir dabar įvertinti, ką turite, ką galite ir ką darote. Nes kitą akimirką bus kitos paskirtys. Negalima manyti, kad turite tik vieną konkrečią paskirtį ir ją būtina suvokti ir jos siekti. Tikrai ne. Paskirtis paprasta – tinkamai išgyventi šią akimirką, kad galėtumėte daug ką patirti, išmokti, įvaldyti ir kitiems padėti pažinti save ir savo gyvenimą. Galėčiau jūsų paskirtį apibūdinti taip: kiekvienas turite pažinti save, ne tik savo stiprybes ar silpnybes, bet ir tai, ką galite nuveikti geriausiai, kas gali atnešti aplinkai didžiausią naudą. Svarbu pažinti savo sąmonę: ką ji gali bet kuriame savo lygmenyje. Veiklos turite tikrai nemažai.  Pakartosiu: jūsų paskirtis yra pažinti šią akimirką, kurioje esate, ir joje išskleisti tai, ką turite geriausio, ką mokate geriausiai.  Vadinasi, nei darbai, nei pareigos nėra svarbu. Svarbu, kaip tai, ką turite, vertinate ir prisitaikote. Tokie yra egzistencijos principai – nuolat save pažinti ir suprasti, kokie dėsniai veikia tam tikrus pasaulius, kuo jie skiriasi, kuo jie saviti. Tai atlikę galėsite keliauti į kitus pasaulius. Ir jeigu neturėsite motyvacijos pažinti save ir aplinką, jei neturėsite motyvacijos nuolat kurti, tai nei vienas pasaulis jums nebus įdomus. Jūs išeisite į užmaršties energijas ir jūsų sąmonė nebesivystys. Ar pasauliai dėl to ką nors prarastų? Žinoma, kai ką prarastų, bet labiausiai prarastumėte jūs, atsisakę būti amžinybės dalimi, nes vis tiek liktumėte amžinybėje, bet be aktyvios sąmonės. Gal būtumėte meteoritu, amžinybę sklendžiančiu per visatą be tikslo ir be prasmės…