Čia Vairočana.
Aš atėjau pakalbėti labai rimta tema: žmogaus suvokimas leidžia formuoti ateitį. Kokia mintis – tokia ir ateitis. Ar jūsų mintis leidžia tikėtis geros ateities? Aš neklausiu, ko jūs siektumėte, klausiu, ką jūs dabar išgyvenate? Ar dabartinė jūsų mintis leidžia tikėtis geros ateities? Kokia mintis jus lydi visą dieną? Kūrybinga, džiugi, kupina gėrio? Abejinga, kupina pikto sarkazmo, pavydo, nepasitenkinimo? Taigi, kokia mintis, tokia ir ateitis. Yra minčių ir be ateities. Dauguma minčių yra pasenusių. Jos nebeturi energijos, nes jos nebeatitinka vystymosi eigos. Mintys, praradusios prasmę, yra nebereikalingos. Tai vidinės šiukšlės. O per šiukšles galima nebematyti tikrojo kelio. Todėl liaukitės sukti galvoje mintis, kurios nebeturi prasmės. Daugybė minčių nebeturi prasmės. O kiekviena mintis, kaip ir jausmas, formuoja energiją, kuri leidžia gyventi. Kaip gali laukti ilgos ir geros senatvės, jei tavo mintis neturi energijos tokiai senatvei suformuoti. Nereikalingos mintys tik apsunkina galimybę išgyventi. Betikslės mintys, abejingos mintys, nuobodžios mintys – jos atima energiją iš žmogaus. Žmogus nebeturi ateities. Šios kasdienės paprastos ateities. O jeigu neturi ateities, tai nebeturi laiko pripildyti savo esybės kūrybinga mintimi. Taip sunaikini ne tik dabartinį gyvenimą, bet ir sumažini galimybę tinkamai išgyventi kitus gyvenimus. Nes šiame gyvenime nesukuri reikiamos minties galios. Pats blogiausias gyvenimo metodas, kai žmogus tampa apatišku, abejingu savo gyvenimui, egoistišku. Energijos kūrimas sumažėja iki minimumo ir esybė pradeda nykti.
Bet aš šiandieną noriu pakalbėti apie kitokią mintį. Tobulą mintį. Mintį, formuojančią ypatingą ateitį. Mintį, kuri įeina į aukšto lygio ateitį. Nauja mintis – tai ateities mintis. Ne ta mintis, kuri susiformuoja pasekoje buvusių potyrių, o visiškai nauja mintis. Mintis, kuri pajėgia iškelti žmogaus sąmoningumą į viršribį. Į erdvę, kur žmogus gyvens. Į erdvę, kurioje kitokia materija, kur žmogaus energetinis laukas nebus suvaržytas aplinkos. Kur žmogaus biolaukas nuolat kis nuo žmogaus sugebėjimo mąstyti. Juo didesnis biolaukas, juo daugiau informacijos gali priimti. Veikimo erdvė nebus tokia ribota. Naujoji mintis iškels žmogaus sąmoningumą į tą lygmenį, kur žmogus galės lengviau kontaktuoti su subtiliojo pasaulio atstovais, kur bus galima daugiau patirti, daugiau išgyventi. Erdvė laisvesnė, pralaidesnė. Smegenys imlesnės informacijai, jausmams, potyriams. Gyvenimo spalvos ryškesnės, prasmingesnės. Erdvė tokia tiršta, bet ne kieta. Žmogus bus gyvas dėl teisingų minčių poveikio kūnui, o ne dėl atitinkamo maisto. Tinkama mintis formuos sveikatą – gerą energijos pralaidumą kūne. Ir tos energijos užteks, kad žmogus išgyventų. Jam nereikės maisto ar vandens. Reikės tik tinkamai formuoti mintis, kad jos kurtų energiją, o ne ją naikintų. Šiuo metu, jei būtų tokia išgyvenimo sąlyga, dauguma žmonių sunyktų, sudžiūtų dėl neteisingo mąstymo, dėl energijos stokos. Jau dabar tenka sutikti piktų, sudžiuvusių žmonių, kurie daug valgo, bet svorio turi mažai. Minties energija veikia kūną. Pamąstykite apie tai, ar išgyventumėte su ta energija, kurią dabar kuriate? Greičiausiai net metų nereikėtų, kad save sunaikintumėte. Todėl šis procesas nelabai veikia. Veikia, bet ne taip stipriai, kaip ateityje. Būna daug nutukusių žmonių – tai antsvoris, susiformavęs dėl pataikavimo savajam ego. Vadinasi, tu sau esi pats reikalingiausias. Ir neapsigaukite, manydami, kad storuliai labai draugiški. Žinoma, draugiški, bet save myli labiausiai. Per daug energijos pasilieka sau. Neišdalija jos tinkamai aplinkiniams ir storėja. Dietos neveiks, nepakeitus gyvenimo būdo ir charakterio. Momentinė dietos pergalė – nereikšmingas pasiekimas. Jis būna laikinas ir žmogui, nesugebančiam save atverti ir išdalinti kitiems, antsvoris ataugs, kartu su depresija. Minties galia yra didžiulė. Jūs jos neįvertinate. Taip griaunate ir kuriate savo gyvenimą. Ne kiti jį jums griauna – o patys su savo kasdienėmis įprastomis mintimis. Linkiu labai atsakingai išanalizuoti dienos minčių eigą. Kokios jos: ar išgyventumėte iš šių minčių energijos? O jums reikia ne tik išgyventi, bet ir įeiti į naują ateitį. Pajusti tą ateitį, apčiuopti, suvokti ir dabar į ją įeiti. O ateitis labai įdomi, nes tas pasaulis yra nuostabus.
Jūs galite peržengti žmogaus suvokimo ribą. Galite įžengti į naują erdvę. Erdvę, kurioje jau dabar pradeda formuotis žmogaus gyvenimas. Į šią erdvę žmogus perkels ne tik savo sąmoningumą, bet ir visą energetinį užtaisą. Galite įeiti į tą erdvę stiprūs, atviri ir kūrybingi. Galite įeiti ir kaip paliegėliai. Bet galite tos erdvės ir niekados neapčiuopti ir nesuprasti. Viską jūs galite, dėka savo minties galios. Peržengus žmogaus egzistavimo ribą, jūs įeinate į „platesnę“ erdvę. Čia išnyksta žmogaus riba. Kūno riba, mąstymo riba, jausmų išraiškos riba. Erdvė kitokesnė – pralaidesnė, imlesnė. Jūs įsivaizduokite, kad iš urvo pereinate gyventi į prabangius rūmus. Taip šie lygiai smarkiai skiriasi. Todėl turite sau leisti priprasti gyventi kitoje erdvėje. Nes toji erdvė jums nepažįstama, dėsniai neaiškūs, pavojai neaiškūs. Tik drąsūs ir stipri pajėgs į šią erdvę įeiti dar šiame įsikūnijime. Tam reikia pasiryžimo ir begalinės drąsos. Drąsos sulaužyti nusistovėjusias gyvenimo suvokimo normas. Ši erdvė neatitinka dabartinių gyvenimo standartų. Visiškai nepanašūs į dabartinius. Jūs turite du kelius. Vienas – tai seno, įprasto gyvenimo variantas, kuris jau aiškus ir jį iš inercijos gyvenate, bet kuris neturi ryškios ateities. Tai gęstančios žvaigždės ateitis. Ir kitas variantas – atsisakyti dabartinio suvokimo apie gyvenimą, visiškai pasitikėti Dievu ir drąsiai įeiti į visiškai nesuvokiamą erdvę. Ir kurti ateitį. Eiti link Dievo, link Išminties. Jums lieka galimybė apsispręsti ir nuspręsti, kaip norėtumėte gyventi. Ir tik tada mes prie jūsų jungsimės ir padėsime, arba paliksime ir lauksime – gal persigalvosite. Tarpinis laikas duotas visiems. Vieniems jis reikalingas, kaip oras, kitiems, kad ir koks ilgas jis būtų – naudos neduos. Bet bus ir tų, kuriems jis jau nebereikalingas. Jūs su džiaugsmu ir pasitikėjimu einate Dievo link. Tokiems ir sakome, iki susitikimų.
Vairočana