Valdovė Sofija

Kaip susiformavo astralinis pasaulis?

Aš esu Pakylėtoji Valdovė Sofija.

Aš atėjau pakalbėti apie žmogaus paklydimus astraliniame pasaulyje. Astralinį pasaulį suformavo žmogaus suformuotas negatyvumas. Žmogus, gyvendamas Žemėje, naudojasi dieviškąja energija. Jis kuria arba griauna. Griauna pasaulį, kuris suformuotas pagal Dievo viziją ir kuria savo pasaulį, paremtą negatyvumu. Paremtą baime, skausmu, neapykanta ir t.t. Šie jausmai yra žemo energetinio lygio ir žmogui mirus, jie neranda vietos kur galėtų įsitvirtinti. Šie jausmai, išgyvenimai negali pakilti į subtiliąsias erdves, todėl jie pasilieka žemame energetiniame lygmenyje – tai yra astrale. Vadinasi, visa tai, ką žmonės sukūrė per amžius negatyvaus susiformavo į astralą. O kadangi žmogaus mintis turi galią materializuotis, tai astralas materializavosi ir jis yra aktyvus kiekvienam žmogui, kurio širdis suskamba rezonansu su negatyvumu. Iš astralo galima gauti informaciją, kaip ir iš subtiliojo pasaulio, bet bendraudami su astralinio pasaulio „atstovais“, jūs gyvybinės energijos negausite, jūs atiduosite savo gyvybinę energiją tam pasauliui pamaitinti. Vadinasi, jūs suformuojate papildomą karmą sau ir be to, atimate energiją nuo savo kūno, nuo savo gyvenimo. Atsiras ligos ir nesėkmės. Bet žmogus visados gali elgtis, kaip jis nori, nes jis turi laisvą valią rinktis. Kol gyvas, žmogus gali rinktis, bet mirus rinktis jau nebegali ir pakliūva į astralinį pasaulį, kuris iš jo išsiurbia paskutines gyvybinės energijos sankaupas. Tokiu atveju siela praranda galimybę vystytis toliau. O esybė netenka vieno iš įsikūnijimų, susilpnėja kiti įsikūnijimai. Taip vyksta žmonijos susinaikinimo procesas, kuris nėra numatytas Dievo plane. Žmogus su savo negatyvumu suformavo astralą, kuris gali visiškai sunaikinti patį žmogų, jo sąmonę. Taip pažeisdami sielą ir esybę. Todėl aukštesniojo lygmens subtilusis pasaulis labai stengiasi padėti bet kuriai sielai, įstrigusiai astraliniame pasaulyje.

Žmogaus mintis turi galią. Ir jeigu jūs apie savo mirusius artimuosius galvosite gerai, jei prisiminsite juos su džiaugsmu ir meile širdyje, jūs jiems išsiunčiate gyvybinę energiją, kuri gali padėti užstrigusiai sielai atsilaisvinti. Jeigu jūs meldžiatės dėl mirusiųjų ir prisimenate juos geru žodžiu – jūs padedate jiems. Bet jei jūs jaučiate bet kurį negatyvų jausmą, pvz., liūdesį, skausmą, pyktį – tai tik sustiprinate prisirišimą prie astralo. Jūsų liūdesys toks pat kenksmingas  mirusiam žmogui, kaip ir jūsų pyktis, neapykanta. Todėl negalima apie mirusįjį galvoti su liūdesiu, su skausmu. Jūs nesuvokiate, kad žmogus nemiršta. Prisiminkite, jis tik išeina į kitą energetinį lygmenį ir jeigu jį mylite ir mylėjote, tai siųskite tik palaikymo, džiugesio, gerų prisiminimų bangas. Tada tikrai tam žmogui (mirusiajam) padėsite pakilti kaip galima į aukštesnį energetinį lygmenį ir sekantis įsikūnijimas bus tikslus ir prasmingas. Tai galite jūs padaryti. Bet būna, kad užstringa įsikūnijimai astrale su galinga Arkangelų ar Pakylėtųjų Valdovų energija, kuri buvo išsiskleidusi to žmogaus energetikoje. Tada mes, Aukštųjų Oktavų pasaulio atstovai stengiamės susigrąžinti tokią sąmonę iš astralo ir leisti sielai atsilaisvinti. Astralas yra žmonių suformuota erdvė ir mes neturime tiesioginių galimybių atlaisvinti sielos iš tamsos gniaužtų. Mes galime tik pasitelkti žmones šiai pagalbai. Mes primename žmonėms per sapnus apie mirusiuosius, kad jiems padėtų, mes sužadiname gerus prisiminimus apie mirusius artimuosius arba tiesiogiai susisiekiame su tais žmonėmis, kurie gali ir sugeba padėti atsilaisvinti užstrigusioms sieloms.  Gera mintis vienodai veikia tiek gyvą, tiek mirusį. Nes mirties nėra. Yra tik perėjimas į kitus išmatavimus, į kitą realybę. Bet sąmoningumas išlieka. Jis lieka sielos „taupykloje“, jis lieka esybės pasiekimų momentume.

Dievas suformavo žmogų, norėdamas save išreikšti materijoje ir kurti materijoje. Žmogaus ego suformavo pasipriešinimą šiai kūrybai ir suformavo negatyvumą. Atsiranda atskirtis nuo bendrojo pasaulio, nuo bendrosios erdvės. Ir žmogui, įsiklausant į savo vidinį balsą, į sielos tikslus (nes siela per daugybę įsikūnijimų yra suformavusi tam tikrą saviraiškos kryptį), galima išreikšti Dievo valią. Tada žmogus savo gyvenime jaus dienos pilnatvę. Jis mėgausis šia diena, nes ši diena jam suteikia galimybę jausti, kurti, mylėti. Diena suteikiama ne bėgimui, ne kovai, ne skausmui. Diena suteikiama ramybei, pilnatvei, palaimai.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *