Viešpats Maitrėja

Besišypsantis Maitrėja

    Laikas nuo laiko vyksta esminiai pokyčiai. Pirmiausia žmogus pats pokyčius formuoja savo gyvenime, po to tie pokyčiai iššaukia pasikeitimus kitose plotmėse. Žmogus gali neapčiuopti tų  pokyčių taip realiai kaip vykstančius materijoje, bet palaipsniui tie pokyčiai atsispindi žmogaus minčių ir jausmų pasaulyje. Jei pokyčiai vyksta emocijų pasaulyje, tai žmogus gali tapti ramesnis, tolerantiškesnis, keičiasi charakterio bruožai. Šiuo atveju tau, emocinio pasaulio pokyčiai jau įvyko, susibalansavo. Praėjo tas laikotarpis kai vis sakydavome: pamiršk save senąją, su senais įpročiais, senu įvaizdžiu, senomis tiesomis.

Dabar pokyčiai susiformavo minčių pasaulyje. Atsiras gebėjimas plačiau mąstyti, labiau aprėpti visumą, gilesnis tiesos pajautimas. Tie pokyčiai gali įsitvirtinti lengvai žmogaus sąmonėje, bet gali tavo senasis Aš tam ir prieštarauti: kaip aš taip galiu, aš nemoku, tai negali vykti su manimi ir t.t. Tau pokyčiai įvyko sėkmingai – aukštesnioji sąmonė sėkmingai susiliejo su žemesniąja sąmone. Kam to reikėjo ir kodėl apie tai kalbame?

Žmogus – tai Kūrėjo valios išraiška. Kūrėjas nuolat save atnaujina, nuolat iš savęs suformuoja sąmoningą gyvybę, kuri gebėtų savarankiškai kurti visuose planuose. Žmogus yra materijoje. Tai vienas konkretus planas, kuris žmogui yra aiškiai suvokiamas, pažinus. Bet ta sąmoninga gyvybė, kurią suformavo Kūrėjas, yra ne vien Žemėje ir ne žmogus yra tos kūrybos viršūnė. Todėl žmogus turi priimti idėją, kad sielos ir dvasios (esybės) sąmonė taip pat egzistuoja. Egzistuoja savo planuose, bet ten egzistuodama ji perteikia virpesius į žemiškąjį planą. Jos idėjos (Kūrėjo idėjos) pereina per visus subtiliuosius planus ir pasiekia žmogaus sąmonę.

Žmogus gali gyventi Žemėje net nesusimąstydamas apie tuos aukštesniuosius planus. Jis gali būti laimingas ar nelaimingas, stiprus ar silpnas. Jis gali ramiai nugyventi savo gyvenimą taip ir negalvodamas apie savęs išraišką aukštesniuose planuose. Jam užtenka tikėti ir pasitikėti Dievu ir sėkmingai nugyventi gyvenimą, taip daro dauguma žmonių. Ir jeigu jų gyvenime yra žodžiai Tikėti ir Pasitikėti Dievu, tai jie gyvena teisingai. Tai kodėl mes nerimaujame ir nuolat raginame daryti tai, kas apsunkina jūsų gyvenimą, kai tuo tarpu galėtumėt ramiai ir paprastai mėgautis savo kasdieniu gyvenimu?

Dėl tos paprastos priežasties – žmogus susideda iš daugybės sąmonės sluoksnių. Ir ateina metas kai aukštesnioji  jo paties sąmonė nori pasireikšti žemiškoje aplinkoje. Tiesiog ateina žinojimas, kad  gyvenimas yra kitoks. Žinojimas ateina žmogui. Siela ir dvasia žino, koks yra gyvenimo principas ir žino, kad tos idėjos, kurios egzistuoja jų planuose turi materializuotis Žemėje. Tam Dvasia apgaubia savo sąmonę vis žemesnėmis vibracijomis ir įeina į materiją, norėdama materializuoti idėjas, kurias formavo Kūrėjas kaip pagrindines.

Ir ateina laikas, kai žmogaus minčių pasaulyje įvyksta pokyčiai, jis pradeda prisiminti, kas jis yra. O kadangi jo žemiškoje visuomenėje apie tai mažai kalbama, atsiranda nesupratimų baimė – ar tai normalu? Tokiomis abejonių minutėmis šalia atsirandame mes, Pakylėtieji Valdovai, kad padėti jums suvokti naujai atsiveriančias žinias. O jums, pirmiausia, reikia nurimti ir padėkoti Dievui už galimybę pajusti didesnę tiesą. Tada protas nurims ir pamažu pradėsite stebėti kaip tas žinojimas veikia tave. Ar jis atneša tik baimę ar jis atneša paguodą, žinias, saugumą. Kokios žinios ateina pas jus mes žinome, bet kaip reaguos jūsų fizinis, emocinis, mentalinis kūnas mums visiems sunku suvokti. Nes čia jau veikia jūsų žemiški dėsniai. Jūsų asmeniniai prisirišimai prie tam tikros tiesos, prie įpročių ir t.t. Todėl apsaugoti jūs nuo jūsų pačių minčių ir emocijų – negalime. Lieka tik tikėtis, kad atsivėrus žinojimui jūs neužsidarysite ir neužblokuosite tų atvirų kanalų. Tokiu atveju mes galime jums siųsti tik meilę ir šviesą, kad galėtumėte greičiau nurimti ir priimti teisingus sprendimus.

Tavyje pokyčiai įvyko. Apie tai kalbu, nes ir tu mėgsti užsiblokuoti. Apsistatai savo nenoro šarvais ir sielai tampa sudėtinga įgyvendint savo siekius. Daug padarei, dar daugiau nepadarei, nes susiformuoji tokią galingą apsaugą savo protui ir jausmams, kad prie tavo žemiškos sąmonės niekas neprieina. Bet tai parodo tavo tvirtybę. Kai jau priimi pokyčius, tai tas tvirtumas leidžia jiems gerai įsitvirtinti materijoje. Tavo tvirtumas sąmoningai buvo suformuotas tavo sielos, todėl jis turi būti pagrindinė ašis naujų tiesų įgyvendinimui. Lieka tik pralaužti užsispyrusį nenorą priimti žinojimą. Gal tu ir norėtum jį priimti, nes suvoki, kad to reikia, bet visai nereiškia, kad su tuo sutinka tavo žemiškoji sąmonė. Ji pokyčių nenori. Žino, kad nuo pokyčių ir fiziniam kūnui būna sunku ir tai kelia pavojų tavo psichinei būsenai. Žodžiu, save saugo ir blokuoja žinojimo atėjimą į tavo materialų gyvenimą. Tau lieka elgtis taip, kaip ir mums – pasiųsti savo žemiškajai sąmonei savo meilę ir gerumą. Lai ji pasijunta saugi ir mylima. Pamilk save, kokia esi. Vertink save, didžiuokis tuo, ką jau pasiekei ir tikėk, kad gali dar daugiau pasiekti. Įtikink savo žemiškąją sąmonę, kad atsivėrimas subtiliam pasauliui suteiks ne vien skausmą, bet ir didžiulį malonumą tiek protui, tiek emocijoms, tiek kūnui bus suteikta ramybė ir geras jo funkcionavimas.

Aš šypsausi, nusišypsok ir tu savo būsimam gyvenimui. Jis keičiasi, nes tiesiog atėjo laikas kai žemiškoji sąmonė yra pajėgi keliauti į aukštesniosios sąmonės pasaulius ir juos bent jau iš dalies suprasti.

Su meile, besišypsantis Maitrėja

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *